Trečios pagal dydį Europos ekonomikos gyventojams pasisakius už konstitucijos reformą, savivaldybės prarastų nemenką dalį savo galių, o senatas taptų pavaldus žemiesiems parlamento rūmams.

Referendumą inicijavęs premjeras Matteo Renzi tvirtina, kad taip bus galima pasiekti spartesnio būtinų reformų įgyvendinimo.

Italijos ekonomikai šiuo metu tikrai reikia pagalbos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) pastaraisiais metais augo vos po 1 proc., nedarbo lygis aukštas – 11,5 proc., o valstybės skola siekia net 132 proc. BVP.

Šalies bankai taip pat išgyvena problematišką laikotarpį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, maždaug 18 proc. verslui išduotų paskolų yra neveiksnios. Tai reiškia, kad jos negrąžinamos arba už jas nemokamos palūkanos.

„Jei Italijos bankų sektoriuje prasidėtų krizė, ji gali išplisti po visą Europą“, – televizijai CNBC teigė ekonomistė Megan Greene.

M. Renzi taip pat yra pažadėjęs, kad atsistatydins, jei referendume nugalės „ne“ balsas. Kai kurie analitikai įspėja, kad tai gali sukelti chaosą Europos finansų rinkose ir suduoti rimtą smūgį eurui.

Naujausios apklausos rodo, kad referendumas žlugs, reikiamam balsuotojų skaičiui neatėjus pareikšti savo nuomonės.

Jei jis vis dėlto įvyktų ir daugiau balsų atiduotų nusistatę prieš konstitucijos pokyčius, o M. Renzi iš tiesų atsistatydintų, greičiausiai būtų rengiami nauji rinkimai, kuriuose galima išvysti populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“, kurio lyderis yra buvęs klounas Beppe Grillo, pergalę.

Kovos prieš elitą atspindys

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala DELFI sakė, kad šis referendumas yra geriausias kovos tarp elito ir „antielito“ atspindys.

„Šiuo atveju visiškai nesvarbus pats klausimo pobūdis. Svarbus aspektas, kad varžosi premjeras, kuris pasiūlė idėją įgyvendinti referendumą, nes tai svarbu šaliai, kurioje politinė sistema akivaizdžiai turi problemų jau daugelį metų dėl to, kad senatas ir žemieji parlamento rūmai iš esmės turi tokią pat galia ir tai neleidžia efektyviai priimti sprendimų, – dėstė L. Kojala. – Jo idėja yra sustiprinti centrinę galią žemuosiuose parlamento rūmuose. Tai tarsi visai konstruktyvus pasiūlymas, bet populistinės partijos ir kairėje, ir dešinėje tam prieštarauja sakydamos, kad tai yra dar vienas elito bandymas konsoliduoti galią ir laikas atverti duris kitiems.“

Linas Kojala

Politologas mano, kad jei M. Renzi pralaimės, tai bus dar vienas signalas, kad elitas pralaimi ir nesugeba įtikinti rinkėjų balsuoti taip, kaip jiems atrodo kad reikia. Be to, gali įvykti rinkimai, o M. Renzi žadėjo pasitraukti, jei pralaimės referendumą.

L. Kojalos teigimu, neigiamas referendumo rezultatas Italijoje, gali tapti dar viena domino kaladėle po britų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo pergalės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose.

„Kalbama apie pokyčių bangą, kuri yra antielitistinė ir skelbia apie alternatyvas. Ant jos plaukiančios politinės jėgos kiekvienoje šalyje yra vis kitokios. Jei turėsime šios bangos tęsinį Italijoje, tai gal tas pats pasikartos kitąmet Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Taip pasikeistų visos Europos politinis kontekstas ir bus gerokai sunkiau kalbėti tradicinėmis frazėmis apie politiką, nes veikėjai bus visiškai kitokie nei mes esame įpratę matyti“, – komentavo L. Kojala.

Neigiamas efektas jau įvertintas

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sakė, kad finansų rinkos laukia referendumo rezultatų.

„Nemenkų svyravimų buvo nuomonėse. Iš pat pradžių daugelis galvojo, kad jei bus nubalsuota prieš, tai sukeltų papildomą politinę įtampą tiek Italijoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, ypač turint omenyje „Brexit“ klaustukus. Italijos referendumo išeitis, kai atsistatydintų M. Renzi dar labiau padidintų suirutę Europoje, – kalbėjo G. Gečiauskienė. – Tačiau pastarąsias dvi ar tris savaites tonas pradėjo švelnėti. Daug kas komentuoja, kad M. Renzi nebūtų spaudžiamas atsistatydinti, Italijos politikai nesitikėtų to, o atsistatydinimas kaip tik būtų laikomas nereikalinga auka. Su tokiu vertinimu šiuo metu ir esame.“

Giedrė Gečiauskienė
Foto: Bendrovės archyvas

Pašnekovė teigė, kad jei italai nubalsuotų „taip“ ir pritartų siūlomoms konstitucinėms pataisoms, tai rinkose būtų palengvėjimas.

„Visi sakytume, kad pagaliau kažkas pozityvaus šiemet nutiko. Iki šiol didieji balsavimai kėlė nuogąstavimus. Todėl akcijų rinkos greičiausiai sureaguotų teigiamai“, – sakė G. Gečiauskienė.

Tačiau jei laimėtų „ne“, tada didžioji dalis neigiamo efekto, anot ekspertės, jau yra įvertinta.

„Sakyčiau, kad pats faktas, jog apklausos rodo „ne“ laimėjimą, reiškia abejones. Nemanau, kad toks atsakymas padarytų milžinišką neigiamą įtaką trumpuoju laikotarpiu. Ilgainiui tam tikra įtaką būtų, bet vis tiek turėtume žiūrėti, kas vyksta toje Italijoje. Jei ministras pirmininkas atsistatydina, jei vyksta dar rimtesnė suirutė, prasideda antieuropinių nuotaikų eskalavimas, matysime neigiamą įtaką“, – prognozavo G. Gečiauskienė.