DELFI konferencijoje Paklaustas, kodėl skiriasi jo, premjero bei paskirtų paskirtų ministrų požiūriai dėl mokesčių permainų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė:

„Esame žmones, kurie komentuodami dalykus galime padaryti vieną ar kitą klaidą. Visą laiką sakau, atskirkime tai, kas yra darbo santykių apmokestinimas ir kas yra verslo apmokestinimas.

Verslo apmokestinimas – viena situacija. Dar vakar premjeras komentavo: turime atsižvelgti į aplinką, į estų, kitų šalių sprendimus, kad būtume konkurencingi. O kai kalbame apie darbo apmokestinimą – kitas klausimas, čia prieštaravimo nėra. Gal atsakydami į klausimus pritrūkstame vieno žodžio arba tiesiog mūsų atsakymus taip interpretuoja“.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad į mokesčius bus žiūrima sistemiškai, jie nebus keičiami „ištraukiant iš konteksto“.

„Geriausias pavyzdys – Socialinis modelis. Jeigu jis įsigalioja taip, kaip yra priimtas, tai dėl darbo vietų kūrimo, verslo konkurencingumo, viskas atrodo labai gražiai, tas „Sodros“ įmokų mažinimas po 1 proc. kiekvienais metais labai gražu, taip ir dedame tašką. Čia pasakėme A, bet B niekas nesako arba nedrįsta pasakyti. O tai yra poveikis „Sodros“ arba valstybės biudžetui ir kaip užpildyti skylę, kuri atsirastų dėl sumažinimo?

Daug kas remiasi Tarptautinio valiutos fondo ir kitų organizacijų rekomendacijomis, kuriose pasakyta: jei norite, kad tai būtų struktūrinė reforma ir darote šiuos žingsnius, tada turite įvesti papildomus mokesčius – turto, automobilių ir t.t. Apie tai nutylima“, – aiškino premjeras.

Anot jo, valdantieji laikosi pozicijos, kad visa mokesčių sistema turi būti peržiūrėta sistemingai, nes jie susiję tarpusavyje, koreliuoja ir darbuotojams, ir darbdaviams, verslui taikomi mokesčiai. Galiausia juos keičiant reikėtų atsižvelgti į tai, kas vyksta Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, visame regione.

Leiskite pradėti dirbti, tada reikalaukite

S. Skvernelis vardijo, kad vykdant permainą bus atsižvelgiama į tokius principus: 1) mokesčiai neturi mažinti verslo konkurencingumo 2) jie turi sudaryti galimybes didinti eksportą 3) kurti darbo vietas, gerai apmokamas darbo vietas; 4) turi būti peržiūrimos mokestinės lengvatos.

„Jei matytume, kokios mokestinės sąlygos įvairioms verslo grupėms ir sektoriams, susigaudyti labai sudėtinga. Kur tik yra lengvata, išimtis, iš karto atsiranda galimybės mokėti mokesčių ne tiek, kiek reikia, o tiek, kiek nori.

Norime peržiūrėti visą sistemą, tačiau revoliucijos nebus. Jei pokyčiai bus padaryti, tai bus atsižvelgta į socialinius partnerius. Galiausiai remsimės mokslininkais, praktikais ir tų valstybių, kurios padarė ekonominius šuolius, patirtimi“, – žadėjo paskirtosios Vyriausybės vadovas ir pridūrė, kad keičiant mokesčių įstatymus, jų įsigaliojimui bus nustatytas mažiausiai 6 mėn. terminas.

Jo teigimu, visi sutaria, kad didelė problema yra didelis darbo apmokestinimas ir šešėlinė ekonomika. Tačiau rūpesčių esą turi ir verslas:

„Pats verslas irgi kelia klausimus. Statybų sektorius, statybos bendrovės, kurios dalyvauja, laimi konkursus, privalo mokėti visus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės. Lygiai tą patį daro 10 – 12 žmonių brigada, kurioje dirbama pagal verslo liudijimus. Ar jų konkurencijos sąlygos vienodos? Ne. Turime surasti sprendimus, kad būtų galima normaliai konkuruoti, skatinti ir smulkųjį verslą, ir kad nebūtų daroma kliūčių stambiam verslui“.

S. Skvernelis neatmetė, kad ateityje galėtų būti taikoma mokesčio lengvata reinvestuojamam pelnui, kad būtų skatinamos pažangios technologijos, gamybos plėtra.

„Galime apie tai diskutuoti. Bet jei taikome nulinį tarifą, atsiranda skylė. Kaip tą skylę užpildome, kokiais būdais? Galbūt tos investicijos sugrįš per kitą pusę – galbūt per PVM, gal per darbuotojų įmokas mokamas. Bet tai turi būti daroma sistemiškai“, – sakė jis.

Premjeras teigė, kad bus atsižvelgta ir į tai, ką dėl mokesčių siūlė Algirdo Butkevičiaus suburta ekspertų komisija.

„Leiskite pradėti dirbti ir tada reikalaukite rezultato. Šiandien dar nepradėjome dirbti. Nedarysim sprendimų kurie kenks žmonėms ir verslo bendruomenei“, – ramino jis.

Tikisi visuomenės solidarumo

R. Karbauskis pridūrė, kad pensijų ir atlyginimų didinimui neužteks vien mokesčių sistemos pertvarkos, turėtų keistis ir gyventojų požiūris.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

„Jeigu slėpsime mokesčius, jei verslininkai nesumokės mokesčių, jeigu mūsų visuomenė nereaguos matydama nelegalią prekybą, neinformuos policijos ir kitų kontrolės institucijų, tai mes niekada neturėsime lėšų nė vieniems, nė kitiems projektams.

Akivaizdu: Vyriausybė gali daryti ką nori, jeigu visuomenė manys, kad šešėlinė ekonomika yra normalus dalykas, jeigu normalu rūkyti kontrabanda atvežtus rūkalus ar vartoti nelegaliai gaminamus alkoholinius gėrimus, tai mūsų gyvenimas nepagerės.

Aš tikiuosi, kad visuomenė vis dėlto prisidės prie tų sprendimų. Viena, ką pateiks Vyriausybė, ką priims Seimas, bet kitas dalykas – solidarumas. Visos valstybės ir piliečių solidarumas, kad klausimus spręstume taip, kad atsirastų pinigų rezervas“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (331)