Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lapkričio mėn. lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausią įtaką turėjo pagerėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėn. vertinimas.
Lapkričio mėn. gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., palyginti su spalio mėn., dalis padidėjo nuo 27 iki 35 proc. 18 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (spalio mėn. - 21 proc.).
Gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padaugėjo nuo 18 iki 22 proc., o manančių, kad padėtis blogės - sumažėjo nuo 15 iki 13 proc.
Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., bedarbių skaičiaus kitimo prognozės taip pat buvo optimistiškesnės. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, sumažėjo nuo 30 iki 28 proc.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 34 proc. gyventojų, o 27 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (spalio mėn. - atitinkamai 33 ir 30 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėn. skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė minus 4, kaime - minus 5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime - 5 procentiniais punktais.
Kaimo gyventojai optimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 28 iki 36 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius didės - sumažėjo nuo 37 iki 27 proc. Geriau kaimo gyventojai vertino ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 18 iki 23 proc.
Miesto gyventojai optimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti - nuo 34 iki 36 proc. Miesto gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo, palyginti su spalio mėn., dalis padidėjo nuo 27 iki 33 proc.
Per metus (2016 m. lapkričio mėn., palyginti su 2015 m. lapkričio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 27 iki 35 proc., o prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą dalis sumažėjo nuo 33 iki 28 proc. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties pokyčių per artimiausius 12 mėn. vertinimas: gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą, dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc.
Lapkričio mėn., kaip ir spalio mėn., 12 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo. Tačiau 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad padėtis pablogėjo (nuo 42 iki 39 proc.).
Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino taip pat truputį geriau nei spalio mėn.: 18 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 40 - kad pablogėjo (spalio mėn. - atitinkamai 16 ir 42 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį lapkričio mėn. 37 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (spalio mėn. - 35 proc.), kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (spalio mėn. - 9 proc.).
Lapkričio mėn. kas ketvirtas (25 proc.) gyventojas ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn. (spalio mėn. - atitinkamai 28 ir 21 proc.).
