Remiantis „Bloomberg“ pateikiamais duomenimis, Belgijos, Italijos ir Vokietijos centrinių bankų vadovai gauna daugiau nei 386 tūkst. eurų per metus uždirbantis M. Draghi.
Belgijos centrinio banko vadovas Janas Smetsas uždirba daugiausiai – per metus jam sumokama apie 480 tūkst. eurų, o tai beveik šešis kartus viršija Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, atsidūrusio šio sąrašo pabaigoje, gaunamą atlyginimą, kuris yra 80 tūkst. eurų per metus.
Pasak leidinio, tokie skirtumai neabejotinai stebina, ypač atsižvelgiant į tai, kad Belgijos ekonomika dydžiu tesiekia aštuntadalį kaimyninės Vokietijos, o J. Smetsas vis tik uždirba 10 proc. daugiau nei Vokietijos centrinio banko prezidentas Jensas Weidmannas.
Kipro ekonomika – viena mažiausių regione, bet centrinio banko vadovui mokama daugiau nei Ispanijoje, kurios ekonomika pagal dydį atsidūrusi ketvirtoje vietoje.
Štai Liuksemburgas – viena turtingiausių šalių euro zonoje, vertinant vienam šalies gyventojui tenkančią BVP dalį, šiame sąraše užima palyginti neaukštą vietą. Liuksemburgo centrinio banko vadovas Gastonas Reineschas 2015 m. uždirbo 181 tūkst. eurų.
Už euro zonos ribų situacija nė kiek neaiškesnė.
Jungtinės Karalystės (JK) centrinio banko vadovui per metus išmokamas 480 tūkst. svarų (apie 562 tūkst. eurų) atlyginimas ir dar skiriama išmoka būsto išlaidoms padengti, o štai jo kolegei iš JAV Federalinio iždo banko Janet Yellen praėjusiais metais sumokėta 199 700 JAV dolerių (188 095 eurų).
Šveicarijos centrinio banko vadovo Thomaso Jordano metinis atlyginimas siekia 876 500 Šveicarijos frankų (817 793 eurus) ir dar jam skiriamas metinis traukinių bilietas.
Tiesa, centrinių bankų vadovų atlyginamai vienareikšmiškai nublanksta, kai palygini juos su bankų, kuriuos jie stebi, vadovų gaunamomis pajamomis.
Pavyzdžiui, Vokietijos banko „Bank AG“ vadovas Johnas Cryanas, 2015 m. atsisakęs priedo, praėjusiais metais uždirbo 1,9 mln. eurų, o štai jo kolega iš „BNP Paribas SA“ Jeanas Laurentas Bonnafe‘as gavo apie 3,5 mln. eurų siekiantį kompensacinį paketą.
