„Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Verslas 2017” apklausos rezultatus pristatė audito bendrovės atstovas Nerijus Nedzinskas. Apklausa atlikta 83 pasaulio valstybėse, apklausta daugiau nei 1400 vadovų. Papildomai Baltijos šalyse apklausta apie 300 vadovų, Lietuvoje – 108.

Bendrovės apklausa parodė, kad pajamų augimo kitais metais tikisi 62 proc. pasaulio vadovų, Lietuvoje – 67 proc. Didžiausi optimistai Baltijos šalyse – estai (83 proc.). Lietuvoje vadovai tikisi, kad pajamos kitais metais augs maždaug 7 proc.

Paklausti apie savo sektorių, kuriam atstovauja, Lietuvoje vadovai teigė skaičiuojantys, kad pajamos augs 3-5 proc.

Grėsmės

Kalbant apie bendrą Lietuvos ekonomikos padėtį beveik pusė Lietuvos vadovų (49 proc.) tikisi, kad ji išliks tokia pati, 15 proc. – kad pablogės, 36 proc. – pagerės.

Į klausimą, kokiais būdais tikisi vadovai auginti savo verslą kitais metais, 58 proc. teigė, kad įvesdami naujus produktus ar paslaugas, 49 proc. – didindami eksportą, 35 proc. – plėsdami pajėgumus, 30 proc. – naujomis technologijomis.

Tuo metu Estijos vadovai svarbiausiu instrumentu įvardijo eksporto augimą.

Paprašyti pasidalinti savo pastebėjimais apie kitais metais galimas ekonomines ir politines grėsmes Lietuvos vadovai kaip didžiausias grėsmes įvardijo geopolitnę padėtį (63 proc.) ir per didelį valstybės reguliavimą (63 proc.).

Trečia vieta atiteko valiutų kursų pokyčiams (48 proc.).

Klausimą apie veiklos sektoriaus grėsmes Lietuvos vadovai atsakė taip: 34 proc. – kibernetinės, 81 proc. – darbuotojų trūkumas, 86 proc. – brangstantys darbuotojai.

Konkurencingumas

Beveik pusė (45 proc.) Lietuvos vadovų kitais metais savo konkurencinį pranašumą žada didinti naujomis technologijomis, 40 proc. – talentais, 35 proc. – ieškodami naujų rinkų.

Verslininkai viltis deda ir į valstybės aparatą. Paklausti, kaip valstybė galėtų pagerinti valstybės konkurencingumą, 64 proc. atsakė, kad reformuodama mokesčius, 47 proc. – parengdama darbuotojus, 34 proc. – skatindama inovacijas, 32 proc. – stabiliu finansų sektoriumi, 30 proc. – paprastinant reguliavimą.

„Matome, kad pirmoje vietoje mokesčių sistema. Aš asmeniškai manau, kad Lietuvoje mokesčių įstatymai nėra blogi, problema atsiranda, kai pradedame įstatymus interpretuoti, ir VMI įstatymus interpretuoja ne visada verslui palankiai“, – forume kalbėjo N. Nedzinskas.

Valstybė, verslininkų manymu, galėtų skatinti inovacijas versle mokestinėmis lengvatomis (78 proc.), subsidijuodama (60 proc.), remdama verslo ir mokslo bendradarbiavimą (41 proc.).

Darbuotojai

Vadovams Lietuvoje taip pat buvo užduota klausimų, susijusių su darbo jėga.

Kaip rodo apklausa, kitais metais 51 proc. vadovų žada, kad darbuotojų skaičius nekis, 33 proc. – didės, 16 proc. – mažės.

Atlyginimus didinti žada 87 proc. vadovų (iš jų 57 proc. – iki 5 proc.; likę – iki 10–15 proc.).

Naujų darbuotojų poreikį verslininkai žada „kamšyti“ taip: 36 proc. - perkant paslaugas (angl. Outsourcing), 36 proc. – bendraujant su švietimu, 36 proc. – „medžiojant galvas“, 61 proc. – pagal skelbimus, 78 proc. – užsiaugins viduje.

Pusė darbdavių (51 proc.) darbuotojų motyvaciją kitais metais žada didinti darbo užmokesčiu, 47 proc. – investuojant į darbuotojų mokymus, 42 proc. – kuriant kūrybinę darbo aplinką.