Pirmiausia, prezidentas savo atstovo lūpomis pranešė, kad nuo vasaros žinojo, kas vyksta. Vadinasi, jis pats planavo A. Uliukajevo pašalinimo operaciją. Antra, ministrą sekė Federalinės saugumo tarnybos žmogus, kuris dar šių metų rugsėjį vadovavo „Rosneft“ saugumo tarnybai. Trečia, kaip sveiku protu suvokti, kad ministras atvyko į valstybinės įmonės biurą paimti dviejų lagaminų su užsienio valiuta, ir tai buvo artimiausio Vladirimo Putino favorito „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino kyšis?
Jis priešinosi, bet iš tikrųjų slapčia skatino – tokį paradoksą piešia Rusijos teisėsauga, sulaikiusi stambiausią per visą posovietinį laikotarpį valdžios žuvį – ekonomikos plėtros ministrą Aleksejų Uliukajevą. Tyrimo komitetas prie Rusijos generalinio prokuroro lapkričio 14-osios naktį A. Uliukajevui skyrė namų areštą, nes šis esą ėmė 2 mln. dolerių kyšį mainais už 5 mlrd. dolerių vertes pusės naftos bendrovės „Bašneft“ privatizavimą kitai naftos bendrovei „Rosneft“. Tačiau analitikai A. Uliukajevą prisimena kaip tokios privatizacijos priešininką, nes abi minėtos bendrovės valstybinės ir tokia privatizacija tik tariama.
„Pagal tyrimo duomenis, A. Uliukajevas iš bendrovės „Rosneft“ reikalavo kyšio kaip atsilyginimo už teisinį pritarimą ir vertinimą, kai „Rosneft“ siekė įsigyti bendrovę „Bašneft“. Kaltinimasis grasino sudaryti kliūčių bendrovei pasinaudodamas tarnybine padėtimi“, – tvirtino Rusijos tyrimo komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
Skamba tarsi žvirblis reketuotų liūtą, rašo dienraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Julija Latynina. Juk grasinti „Rosneft“ reiškia grasinti jos vadovui, o vadovas, pasak dažno apžvalgininko, antras pagal įtaką žmogus Rusijoje – I. Sečinas. Ir kokia prasmė kažko iš jo reikalauti, jeigu pusę bendrovės „Bašneft“ jis ir be kyšio spėjo įsigyti spalį? Galiausiai, kodėl reikalavo tik 2 mln. dolerių, kai už milijardinius sandorius Rusijoje įprasta atsilyginti dešimtimis milijonų. Atrodo tarsi A. Uliukajevas būtų politikos naujokas, nors čia jis sukiojasi jau 25 metus, sako Rusijos pramonininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Šochinas.
„Kyšis - tai dviejų pusių sandoris. Jeigu vienas ima, kitas turi duoti. O čia teoriškai tarsi niekas kyšio nedavė, nes nėra tam suinteresuotos pusės. Štai kodėl man šitas procesas neatrodo iki galo aiškus“, – tvirtino A. Šochinas.
Kyšį davusio „Rosneft“ atstovo Rusijos teisėsauga neįvardijo, o ir nusikaltimo vaizdo įrašo nepaskelbė, nors dažnai taip daro. Šį kartą Rusija pripažino A. Uliukajevą sekusi jau kelis mėnesius. Šalies žiniasklaida remdamasi savo šaltiniais teisėsaugoje daro išvadą, kad nors A. Uliukajevą sulaikė Tyrimo komitetas, medžiagą rinko KGB funkcijų tęsėja FST – federalinė saugumo taryba, kuri nuolat informavo ir prezidentą.
A. Uliukajevui kaltinti paskirtas tas pats prokuroras, dirbęs su bene didžiausio opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno byla, todėl visa tai atrodo lyg politinis smūgis ekonominių liberalų stovyklai, kurios lyderiu laikomas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Juolab, kad Rusijos žiniasklaida turi duomenų apie panašius slaptus FST tyrimus dar ir prieš D. Medvedevo pavaduotoją, laikomą jo dešiniąja ranka, Arkadijų Dvorkovičių.
„Šį įvykį vyriausybei ir kabinetui suprasti sunku. Negaliu suvokti to, kas įvyko. Išvada tik viena – nei ministras, nei jo pavaduotojas, nei gubernatorius, nei jokia kita valdžia neturi imuniteto, jei įsivėlė į korupciją“, – teigė D. Medvedevas.
Apie galimą A. Uliukajevo korupciją dar anksčiau kalbėjo minėtas opozicijos aktyvistas A. Navalnas, atkapstęs įtartinas 80-mečio A. Uliukajevo tėvo vardu registruotas užjūrio bendroves Kipre. Dažno analitiko teigimu, Rusijoje korupcija apraizgiusi visus politikus, nes taip veikia sistema, leidžianti vienų pareigas žeminti, kitų aukštinti. Juk ir parduota „Bašneft“ bendrovė anksčiau buvo nacionalizuota iš Vladimiro Jevtušenkovo apkaltinus jį korupcija.
Tačiau kodėl A. Uliukajevą nuspręsta pažeminti dabar? Laisvosios Europos radijo analitikų nuomone, žvirblis A. Uliukajevas iš tiesų metė iššūkį liūtui I. Sečinui, kai patarinėjo V. Putinui dėl Vakarų sankcijų ir smukusių naftos kainų biudžete atsivėrusias skyles kaišioti privatizuojant ne tik „Bašneft“, bet net ir dalį pačios „Rosneft“.
Dar rugsėjį V. Putinas ne tik neketino „Bašneft“ atiduoti į „Rosneft“ rankas, bet kalbėjo, kad A. Uliukajevas prižiūrės penktadalio „Rosneft“ privatizaciją, už kurią valstybė tikėjosi 11 mlrd. eurų. Rugsėjį FST jau tikriausiai taikėsi į A. Uliukajevą.
Laida „Savaitė“ vasaros pabaigoje buvo pranešusi apie pokyčius FST finansinių nusikaltimų tyrimų padalinyje. Ten, pasak amerikiečių analizės centro „Stratfor“, persikėlė I. Sečinui artimi žmonės.
Todėl dažnas apžvalgininkas mano, kad tyrimą prieš A. Uliukajevą nurodė rengti savo įtaką naftos sektoriuje apginti siekęs I. Sečinas.
Tik nežinia, ar tą jis darė su V. Putino žinia ,ar metė iššūkį pačiam V. Putinui? Juk V. Putinas iš pradžių laikėsi tokios pat nuomonės kaip ir A. Uliukajevas – „Bašneft“ perduoti „Rosneft“ neverta. Tik vėliau V. Putinas paskelbė, kad perdavimas vis dėlto atitinka privatizacijos kriterijus, nes valstybinė „Rosneft“ turi ir truputį užsienio investuotojų.
Teisėsauga formaliai dėl pačios privatizacijos teisėtumo abejonių neiškėlė, nors „Rosneft“ šiaip ar taip davė A. Uliukajevui kyšį, tegul jo ir spaudžiama. Tokia dviprasmiška situacija rodo, kad „Rosneft“ irgi pažeidžiama. Šaltiniai įmonės viduje naujienų agentūrai „Bloomberg“ atskleidė, kad bendrovėje yra manančių, jog šitaip V. Putinas siunčia subtilią žinutę ir I. Sečinui.
„Užsienio stebėtojams ši situacija atrodo tarsi smūgis D. Medvedevo vyriausybei ir asmeniškai D. Medvedevui. Tačiau reikia įvertinti ir vidaus publiką, kuriai tai atrodo tarsi smūgis I. Sečinui. Juk paprastam Rusijos žiniasklaidos skaitytojui visas šis reikalas atrodo keistai – tarsi I. Sečinas bandytų papirkti vyriausybę“, – pastebi Maskvos Carnegie analizės centro analitikas Aleksandras Baunovas.
Nors tikrųjų A. Uliukajevo sulaikymo motyvų Kremliaus sienų nepermatantys analitikai įžvelgti negali, pasak jų, viena tikrai aišku – artimiausiu metu Kremlius neketina imtis jokių tikrų rinkos reformų ir resursų sutelkimas keliose rankose gali vesti į dar didesnę ekonomikos stagnaciją.
