Interviu DELFI jis įvertino naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymus ekonomikoje ir įžvelgė kelis teigiamus bei kelis neigiamus jų aspektus.
Laisvą rinką ir ribotą valstybės kišimąsi į ekonomiką propaguojančios nevyriausybinės organizacijos vadovas pripažino, jog kai kurie su globalizacija susiję procesai daliai visuomenės buvo žalingi, o kas blogiausia – į tai nebuvo atsižvelgta.
– Ką manote apie D. Trumpo ekonominę politiką?
– Vienas labai geras dalykas yra jo siekis dereguliuoti ir sumažinti amerikietiško verslo kaštus. Manau, tai bus didžiausias taisyklių sumažinimas per du pastaruosius dešimtmečius. Taip pat pritariu jo pasiūlymui dvigubai sumažinti įmonių pelno mokestį, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių Vakaruose (per 30 proc.).
Tačiau man nerimą kelia kai kurie jo pažadai, susiję su protekcionizmu. Tai jam padėjo laimėti rinkimus, ypač vadinamosiose „Rust Belt“ (pramoninėse – DELFI) valstijose.
– Ar jo pasiūlytas mokesčių mažinimas įmanomas?
– Manau, kad taip. Žmonės dažnai neįvertina didžiulio JAV potencialo, kuris pasirodytų išlaisvinus verslininką. D. Trumpas taip pat planuoja panaikinti turto mokestį, kuris daugiausiai taikomas patiems turtingiausiems gyventojams.
Šie dalykai yra ženklas, kad verslas nėra priešas, o problema yra vyriausybė.
Toks požiūris gali sukelti augimo šoką, kuris kompensuotų biudžetų praradimus. Prisiminkite, kad prezidentas Barackas Obama deficitą padidino daugiau nei visi kiti buvę prezidentai kartu sudėjus. Šiuo metu valstybės skola siekia 20 trln. dolerių, daugiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP).
– Tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad mokesčių mažinimas dar labiau padidins JAV valstybės skolą.
– Taip, ji gali padidėti, bet svarbu ir tai, kaip greitai ji augs. Tų ekonomistų skaičiavimuose išlieka tas pats BVP augimo procentas, tačiau pastaraisiais metais jis didėjo ypač lėtai. Nuo 2008 metų augome po maždaug 2 proc. per metus, o aš nematau kodėl JAV negalėtų augti bent po 3,5 proc.
Kairiųjų numylėtinis ekonomistas Paulas Krugmanas neseniai rašė, kad trumpuoju laikotarpiu augimo padidėjimas dėl D. Trumpo politikos yra galimas, bet ilguoju – jos poveikis bus žalingas. Pats manau, kad bus panašiai kaip prezidento Ronaldo Reagano metais, pavyzdžiui, matysime šiokį tokį palūkanų normų padidėjimą.
– Paminėjote R. Reaganą, ar manote, kad jo siūlyta ekonominė politika buvo sėkminga?
– R. Reaganas pakeitė pasaulį – taip, ji veikė. Jis sakė, kad puikiausi Amerikos metai yra priešakyje ir buvo teisus. Sritis, kurioje jo filosofija nesuveikė yra finansų sektorius, kuriame įtaką turintys asmenys gali pasinaudoti visa sistema. Pastaraisiais metais jo reguliavimas labai išaugo ir tik didžiausi bankai išgali susimokėti teisininkams, kurie padėtų laikytis visų reikalavimų. Tačiau nemanau, kad D. Trumpas bus toks pat laisvos rinkos šalininkas kaip R. Reaganas, nes jis bandys pasirinkti nugalėtojus ir pralaimėtojus bei įgyvendins kai kurioms pusėms šališką politiką.
– Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas daug kalbėjo apie imigraciją, žadėjo pastatyti sieną su Meksika. Kaip tokie pasiūlymai paveiktų JAV?
– Vis dar laukiu, kada jis pasakys, jog apsigalvojo dėl sienos, nes pats labai palaikau Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį. Beje, jau šiuo metu kai kuriose vietose siena Meksikos pasienyje jau yra, pavyzdžiui, San Diege.
Svarbu pažymėti, kad nors du trečdaliai ispanakalbių yra prieš nelegalią imigraciją, D. Trumpui labai priešinasi jų elitas. Kalbant apie tai, kad už sieną susimokės pati Meksiką, tai gali būti realu, bet ji susimokės netiesiogiai. Paaiškinsiu kaip: yra toks JAV eksporto-importo bankas (angl. Ex-Im Bank), kuris garantuoja paskolas užsienyje prekiaujantiems amerikiečiams. Didžiausias šio banko naudos gavėjas yra „Pemex“, Meksikos valstybės valdoma naftos įmonė.
D. Trumpas gali pasakyti, kad naikina tą banką, tai reikštų, kad nei JAV, nei Meksikos įmonė nebegaus subsidijų ir tai man, kaip laisvos rinkos šalininkui, labai patiktų. Tada D. Trumpas galėtų sakyti, kad šiais sutaupytais pinigais statys sieną.
– Kaip manote, ar D. Trumpui pavyks suburti gerą patarėjų komandą?
– Vienas pirmųjų prie jo komandos prisijungusių ekonomistų buvo Stephenas Moore`as iš CATO instituto, jis yra vienas labiausiai už imigraciją pasisakančių autorių JAV.
D. Trumpo rate jis jau turi kelis priešus. Naujasis prezidentas į svarbius postus jau pasamdė žmonių, kuriuos laikau savo tinklo nariais. Pavyzdžiui, Paulą Atkinsą, kuris pasisako už dereguliaciją finansų srityje, švietimo komanda sudaryta iš asmenų iš Miltono Friedmano fondo. Tai vieni labiausiai laisvą rinką palaikančių žmonių, bet D. Trumpo komandoje yra ir protekcionistų. Manau, matysime daugiau nuosaikumo jo pasisakymuose ir sprendimuose. Juk tas pats atsitiko ir su B. Obama.
– D. Trumpas siūlo didžiulius importo tarifus prekėms iš Kinijos ir Meksikos. Jūs sakote, kad tai bloga mintis?
– Žinoma. Kita vertus, ar galima kalbėti apie laisvą prekybą su įmonėmis, kurias valdo Kinijos komunistų partija? Kita bėda ta, kad D. Trumpas yra verslininkas, o politikoje nebegalės priiminėti savavališkų sprendimų.
Nebegalės tiesiog paimti ir ką nors nusipirkti, uždaryti ir t.t. Man taip pat šiek tiek kelia nerimą tai, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovu paskirtas Reince'as Priebusas, kuris turi panašumų su demokratais ta prasme, kad galvoja, jog gali viską aprašyti prekybos susitarimuose. Tokie žmonės mano, kad reikia 2 tūkst. puslapių, kuriuos tik jie vieni supranta, ir kurie apsaugo didžiųjų korporacijų interesus.
Tik jie to niekam nesako, nes kitaip tokių prekybos sutarčių niekas nepalaikytų. Tiksliau sako, bet vienus dalykus visuomenei ir kitus – bankams (privačiai). Tokia arogancija skaldo visuomenę. Tą patį matėme per Didžiosios Britanijos „Brexit“ balsavimą, kai už pasitraukimą iš Europos Sąjungos pasisakė apleistoji visuomenės dalis.
– Ar sutinkate su ekonomistais, kurie teigia, kad globalizacija pasuko atgal?
– Priklausau tokiam „Fraser“ institutui, kuris bando apskaičiuoti ekonominę laisvę pasaulyje. Galite tikėti ar ne, bet sritis, kurioje per pastaruosius 20 metų progresas buvo didžiausias yra laisva prekyba.
Aš labai palaikau globalizaciją, žinoma, gerbdamas kultūrų ribas ir federalizmą (kiek tai įmanoma). Globalizacija atneša tiek daug naudos, todėl manau ir tikiuosi, jog jos plėtra nesustos. Tačiau tam reikės įdėti daug darbo, o pradėti reikėtų su įmonėmis kleptokratijose.
Kai universitete dėstau etiką ir ekonomiką, visada klausiu, ar sandoris tarp „Gazprom“ ir Venesuelos PDVSA yra laisva prekyba? Jei jų sandoris kam nors pakenkia, ar viskas su tuo gerai?
Žymus ekonomistas Johnas Maynardas Keynes yra pasakęs, kad „ilguoju laikotarpiu mes visi mirsime“, todėl reikia fokusuotis į trumpąjį laikotarpį.
Mano draugai daro atvirkščią klaidą ir sako, kad ilguoju laikotarpiu viskas bus gerai, todėl nesvarbu, kad tu dabar netekai darbo.
Toks požiūris nėra humaniškas ir jį reikia keisti. Tačiau tai daryti reikia atsargiai, nes pradėjęs padėti gali sukurti priklausomybę. Ekonomistas Friedrichas Augustas von Hayekas pritarė tam tikro dydžio valstybės pagalbai, tačiau pabrėžė, kad ji privalo būti laikina. Jis sakė, kad nuo pokyčių ekonomikoje nukentėjusiems žmonėms reikia padėti.
