Vyrą nemaloniai nustebino jam pateikta anketa su daugybe klausimų. Vis tik Lietuvoje veiklą vykdančių bankų atstovai teigia, kad prieš pradedami dirbti su Lietuvos piliečiais ar užsieniečiais, atlieka kliento rizikos vertinimą. Ši procedūra taikoma visiems klientams be išimties.

Reikalavimai vien todėl, kad užsieniečiai?

K. Atamančikas Lietuvoje gyvena jau 9 metus, čia įgijo aukštąjį išsilavinimą, vėliau pradėjo savo verslą.

„Kartu su partneriu steigiame naują įmonę. Esu vienas iš akcininkų. Ką man sako bankas? Siūlo užpildyti anketą, nes esu užsienietis. Prašo detaliai nupasakoti, ką ketinu daryti, iš kur plauks pinigai ir kur toliau bus nukreipiami. Prašoma pateikti sutartis, kurias turiu naujai UAB.

Manau, normali praktika – visoms naujoms UAB, bet ne. Sako, kad šios informacijos prašo tik tada, kai akcininkas užsienietis. Kitaip tariant, remiantis banko logika, jei būčiau Lietuvos pilietis, būčiau sąmoningas ir atsakingas, o kadangi esu užsienietis, esu neatsakingas ir būtinai mėginsiu juos apgauti“, - socialiniame tinkle piktinasi K. Atamančikas.

Kaip rašo ru.DELFI.lt, dar jaunas vyras akcentuoja, kad iš jo pareikalauta duomenų apie išsilavinimą, darbo patirtį ir kitų duomenų.

„Klausiu, kas bus, jei atsisakysiu anketą pildyti, atsako, kad negalėsime panaudoti savo pinigų (įstatinio kapitalo). Ir visa tai vykta ekonomikos liberalizavimo, pareiškimų dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą kontekste. Jei toks reikalavimas būtų taikomas visoms naujoms UAB, dar suprasčiau, bet reikalavimai užsieniečiams vien todėl, kad jie yra užsieniečiai? Jūs rimtai? Perduodu linkėjimus DNB bankui.“ – tęsė jis.

Klientas: buvau pastatytas šalia nusikaltėlių

Foto: DELFI


Interviu DELFI K. Atamančikas teigė, kad nepaisant ilgų anketų sąskaita DNB banke jam vis tik buvo atidaryta, ir teigė pastebėjęs, kad jo atvejis nėra vienintelis, nes ir kiti jo pažįstami užsieniečiai yra susidūrę su panašiomis problemomis.

„Į bankų reikalavimus žvelgiu rimtai, tačiau mane užgavo banko darbuotojų pasakymas, kad visa tai susiję su tuo, kad esu užsienietis, o tai reiškia, kad de facto buvau pastatytas šalia nusikaltėlių, nes jokių papildomų reikalavimų Lietuvos piliečiams nepateikiama“, - sakė Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis.

Lietuvoje K. Atamančikas įsteigė viešojo maitinimo įmonę. DELFI pašnekovo teigimu, banke jis buvo neformaliai įspėtas, kad kažin ar jam pavyks čia gauti kreditą. Tiesa, registruodamas įmonę jis tikina jokių nesklandumų nepatyręs.

„Šia prasme esu patenkintas Lietuvos įstatymais ir mokesčių sistema, kuri yra pakankamai nesudėtinga, lyginant, pavyzdžiui, su baltarusiška. Juridinių asmenų registravimo procedūra taip pat ganėtinai liberali. Žinoma, yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, jei tau reikalingas leidimas gyventi, situacija tampa sudėtingesnė. Jei leidimas gyventi nereikalingas, gali registruoti, ką tik nori.“ – asmenine patirtimi dalinosi jis.

Priimtame įstatyme dėl užsieniečių teisinio statuso numatoma, kad laikinam leidimui gyventi Lietuvoje gauti be kitų užsieniečiui verslininkui keliamų reikalavimų pateikiamas ir reikalavimas įdarbinti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių piliečių, kuriems mokamų atlyginimų bendra suma turėtų būti ne mažesnė kaip du vidutiniai atlyginimai.

DNB bankas: Baltarusija – padidintos rizikos šalis

Kaip DELFI sakė DNB banko atstovai, prieš pradėdamas dalykiškus santykius su Lietuvos piliečiais ar užsieniečiais bankas atlieka kliento rizikos vertinimą. Tokia tvarka taikoma visiems klientams be išimties.

„Užsienio piliečių papildomai klausima apie jų ryšius su Lietuva. Jei klientas jų įrodyti negali, bankas dalykiškų santykių su juo neužmezga. Jei klientas atvyko iš padidintos rizikos šalies, kurioje korupcijos suvokimo indeksas aukštas ar priežiūros tarnybų kontrolė nepakankama, jam pateikiama papildomų klausimų. Šie klausimai padeda nustatyti ateities santykių pobūdį, lėšų kilmę ir pan.“, - reikalavimus komentavo banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.

Jo teigimu, šios taisyklės reglamentuojamos tarptautinės teisės ir Lietuvos įstatymų pagrindu, o kai kuriais atvejais ir vidinėmis banko procedūromis.

V. Lopeta akcentavo, kad į padidintos rizikos šalių sąrašą patenka kaimyninės Lietuvos šalys – Baltarusija ir Rusija. Vis dėlto sprendimas neužmegzti dalykiškų santykių priimamas retai, tokių atvejų pasitaiko tik kartkartėmis.

„Kalbant apie kreditavimą, kredito rizikos ir klientų kreditavimo galimybės, įskaitant ir užsienio piliečius, apibrėžiamos įvertinant kitus veiksnius: kliento pajamas, jų nenutrūkstamumą, planuojamo projekto realumą, įkeisto turto likvidumą. Reikšmės turi ir asmeninių lėšų kilmė, kliento reputacija ir t.t.“, - interviu DELFI sakė banko atstovas.

Baiminasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

Kaip teigė SEB banko atstovai, bankas, įgyvendindamas juridinius reikalavimus, privalo ne tik identifikuoti kliento tapatybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra Lietuvos gyventojas, ar ne, bet dar ir privaloma tvarka paprašyti informacijos, kokie yra dalykiškų kliento santykių tikslai ir numatomas jų pobūdis.

„Šiuo tikslu bankas prašo klientų užpildyti anketas, parengtas pagal atitinkamus įstatymus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos atmetimą ir atitinkančius įstatymus dėl mokesčių administravimo pagal pagrindinį principą – „pažink savo klientą“, - teigė SEB banko Atitikties departamento direktorius Kazimieras Zaveckas.

Jo teigimu, bankas skirs daug dėmesio principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimui, o tai reiškia, kad banko darbuotojai turi suprasti kliento veiksmus, ir dėl šios priežasties jie prašo pateikti papildomos informacijos apie lėšų, kurios bus pervestos į kliento sąskaitą, kilmę, ir kitą reikalingą informaciją apie tai, kur ir į kokias geografines teritorijas klientas planuoja pervesti lėšas, ir kitą informaciją, galinčią padėti kuriant taip vadinamąjį kliento portretą.

„Kliento portretas kuriamas tam, kad būtų identifikuotos konkretaus kliento finansinės operacijos ir yra vienas esminių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymo elementų“, - teigė K. Zaveckas.

Baltarusiai vis dažniau dirba užsienyje

Šiaulių banko atstovai taip pat akcentuoja, kad atidarant sąskaitą banke, gaunant kreditinę kortelę ar atliekant kitą finansinę operaciją tuo atveju, jei klientas nėra Lietuvos pilietis, reikalinga papildoma informacija dėl planuojamo dalykiškų santykių tikslo ir kiti duomenys.

„Jei šie asmenys gavo pabėgėlio statusą Lietuvoje, jų prašoma pateikti užsieniečio registracijos pažymėjimą, kurį išduoda Migracijos departamentas“, - teigiama banko atsakyme į DELFI užklausą.

Dar bankas praneša išduodantis kreditus Lietuvos piliečiams ir kitų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje.

Taip pat Šiaulių banko pranešime konstatuojama, kad ypatingi reikalavimai taikomi, jei šalis ar regionas, iš kurio atvyko klientas, nepriklauso Finansinių veiksmų, skirtų kovai su pinigų plovimu, darbo grupei arba neturi šios grupės stebėtojo statuso ir nėra tarptautinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu organizacijos narė. Be to, ši taisyklė galioja, kai šiai valstybei ar geografiniam regionui taikomos finansinės ar kitokios Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), Europos Sąjungos (ES) ar JAV Finansų ministerijos Užsienio aktyvų kontrolės valdybos sankcijos.
Kaip rodo statistika, Baltarusijos piliečiai per pastaruosius vienerius metus ėmė aktyviau uždarbiauti už savo šalies ribų. Taigi šių metų sausio-rugsėjo mėn. užsienio šalyse darbavosi 5 900 asmenų, o tai 11 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų periodą.

Dažniausiai darbo užsienyje žvalgosi Minsko gyventojai, kartu su jais į darbo paieškas svečiose šalyse dar neretai leidžiasi Mogiliovo ir Vitebsko sričių gyventojai. Remiantis Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento pateikiamais duomenimis, aktyviausiai dirbti baltarusiai vyksta į Rusiją (3 700 asmenų), JAV (711), Lenkiją (602) ir Lietuvą (481).