Pirmasis bandymas jau atliktas – į Rygą iš Kinijos atkeliavo apie 40 vagonų šioje šalyje pagamintų prekių. Jos skirtos visos Europos Sąjungos rinkai.

Ypač daug atvežta avalynės, tad traukinys ironiškai pavadintas „Batų traukiniu“.

Deja, atgal į Kinija traukinys išvyko pustuštis. Latvijos atstovai pabrėžia: jei traukinys prekes veš tik viena kryptimi (iš Kinijos ), projektas žlugs. O Latvijos žiniasklaida teigia pastebėjusi, kad savo prekes į Europą mielai vežantys kinai europietiškų gaminių į savo šalį nelabai nori įsileisti.

Šiuo metu tarp ES bei Kinijos veikia 10 reguliarių krovinių pervežimo geležinkeliu maršrutų. Traukiniai ir čia neretai važiuoja tuštoki.

Latvių verslininkai yra tikri: tikėtis, kad Kinija pakeis prarastą Rusijos rinką, kol kas nerealu.

„Dzintars“ įsitvirtina Kinijoje

Vis dėlto Latvijos kosmetikos bei parfumerijos gamintojai AB „Dzintars“, netekusiai Rusijos rinkos, pastaruoju metu pavyksta vis labiau įsitvirtinti Kinijos rinkoje. Pasak „Dzintars“ atstovų, Kinijoje pavyko rasti originalią nišą.

Kiniją dažnai kamuoja smogas, nuo kurio labai nukenčia žmogaus oda bei plaukai. „Dzintars“ pradeda gaminti specialiai Kinijos rinkai bei šios šalies gamtinėms sąlygoms skirtas odos bei plaukų priežiūros priemones.

„Dzintars“ – viena iš nedaugelio Europos įmonių, specialiai Kinijos rinkai gaminsianti tokią produkciją.

Įrengiamos modernios krevečių veisyklos

Naujų rinkų ieško ir Latvijos krevečių augintojai. Šis verslas laikomas labai perspektyviu, todėl partnerių ieškoma ne tik Europoje, bet ir JAV. Tačiau bene aktyviausiai šiuo metu bendradarbiaujama su Ukraina bei Rusija.

Pasak Latvijos specialistų, šios šalys turi geriausias gamtines bei technines sąlygas krevetėms auginti. Latvijos krevečių augintojai Ukrainoje bei Rusijoje jau yra įsteigę savo įmonių filialus. Šiuo metu įrengiamos modernios krevečių veisyklos.

Pasak Latvijos verslininkų, krevečių mailius dabar vežamas iš JAV, o tai – labai brangu. Įrengus modernias veisyklas arčiau esančiose šalyse, gerokai sumažės produkcijos savikaina.

Sunkūs laikai didžiausiam paukštynui

Sunkių išbandymų patiria didžiausias Baltijos šalyse paukštynas „Balticovo“, pastaruoju metu sulaukiantis itin daug kritikos dėl, kaip teigiama, itin prastų paukščių laikymo sąlygų. Ši kritikos lavina pasipylė per televiziją parodžius siužetą apie ankštose patalpose besikankinančius paukščius.

„Balticovo“ vadovai dėl šios kritikos kaltina konkurentus. Pasak jų, visais įmanomais būdais bandoma paukštyną pašalinti iš rinkos. Įmonės vadovai įsitikinę: šią rinkos dalį nori užvaldyti kitų šalių verslininkai, o „Balticovo“ jiems labai trukdo.

Artimiausiu metu „Balticovo“ kreipsis į savo partnerius Baltijos šalyse ir ES bei stengsis jiems paaiškinti, kad įmonė tapo negarbingos konkurencijos auka.

Gerokai augs valdžios pareigūnų atlyginimai

Nuo 2017 m. sausio 1 d. ir vėl didės parlamentarų, vyriausybės narių bei kitų valdžios pareigūnų atlyginimai. Jie didėja kasmet, atsižvelgiant į vidutinio mėnesio atlyginimo dydį. Nuo sausio 1 d. vyriausybės nariai gaus 3 828 eurus (neatskaičiavus mokesčių), parlamentarai – 2 618 eurų (taip pat neatskaičiavus mokesčių). Parlamento frakcijų bei komisijų vadovų atlyginimas kitąmet pasieks 5 000 eurų per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių).

Parlamentarų atlyginimai per pastaruosius trejus metus padidėjo 38 proc., maždaug tiek pat išaugo ir vyriausybės narių atlyginimai.

Kitąmet neliks nuskriausti ir savivaldybių vadovai – vyriausybė pritarė siūlymui jų atlyginimus padidinti iki 3 000 eurų per mėnesį.