Naujoji valdančioji koalicija kalba, kad Darbo kodekso įsigaliojimas turėtų būti atidėtas dar pusmečiui. Iki tol dar būtų spėtos apsvarstyti Seimo narių įregistruotos jo pataisos. Kol kas paskutiniai įstatymo pataisymai buvo atlikti lapkričio pradžioje.
Pataisytame Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad, jei kyla ginčas dėl darbo sutarties sąlygų, jis turi būti sprendžiamas darbuotojo naudai, pasakoja E. Radišauskienė. Taip pat, pasak pašnekovės, buvo panaikintos nenustatytos apimties darbo sutartys.
„Anksčiau buvo numatyta pusės darbo užmokesčio išmoka, nutraukus trumpiau nei vienerius metus besitęsusią darbo sutartį. Po pakeitimų nutarta, kad bus mokamas viso mėnesio darbo užmokesčio dydis. Taip pat padidintos išmokos neįgaliesiems, pažeidžiamoms grupėms. Paliekama valanda trumpesnė darbo diena prieš švenčių dieną, taip pat patikslinamos sąlygos dėl darbo grafikų sudarymo.
Visa kita išliko – darbo sutarčių įvairovė, lankstesnis darbo laikas, sutrumpinti įspėjimo terminai, kaip kuriais atvejais sumažintos išeitinės išmokos, įsteigtas ilgalaikių darbo išmokų fondas, atskirta profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencija, palengvinamos streikų sąlygos“, – aiškina specialistė.
Darbdaviai patenkinti, darbuotojai pokyčius vadina kosmetiniais
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis naująjį Darbo kodeksą po visų iki šiol vykusių jo pakeitimų vertina teigiamai. Pašnekovas džiaugiasi, kad pakeistas įstatymas yra artimesnis pasaulinėms tendencijoms.
„Tobulybei ribų nėra, o jei vertintume kodekso transformacijas, manau, artimiausia pokyčiams pasaulyje buvo pati pirmoji, mokslininkų sukurta jo versija. Tačiau, suprantama, įstatymą tenka adaptuoti pagal visuomenę, esamus santykius, kultūrą. Taigi įstatymas kito vyriausybėje, Seime pataisymų buvo padaryta dar daugiau.
Po visų pokyčių turime tam tikrą kompromisinį variantą, kuris iš esmės yra gėris vien todėl, kad jis toks yra. Buvo pasiektas esminis supratimas ir sutarimas, kad pasaulyje keičiasi santykiai, technologijos, o prie to reikia taikytis, pritaikyti darbo santykius“, – kalba R. Dargis.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas paskutinius Darbo kodekso pataisymus vadina kosmetiniais.
„Vienintelis ryškesnis iš paskutinių Darbo kodekso pakeitimų – nenustatytos apimties darbo sutarčių panaikinimas, tačiau visi kiti pakeitimai – kosmetiniai. Buvo bandoma darbuotoją pripažinti silpnąja puse, tačiau ta sąvoka buvo susiaurinta iki to, kad ji galioja tik nagrinėjant darbo sutarties klausimus, o anksčiau ji apėmė ir kitų teisės aktų nagrinėjimą.
Liko dar labai daug taisytinų vietų“, – sako A. Černiauskas.
Praradimus dėl Darbo kodekso kompensuos kiti pokyčiai
Pasak E. Radišauskienės, naujasis Darbo kodeksas numato daugiau darbo santykių lankstumo, tuo metu darbuotojų saugumas yra užtikrinamas ne tik juo, bet ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu. Atsvara pašnekovė vadina ir geresnes sąlygas integruotis ir išlikti darbo rinkoje užtikrinančius Užimtumo įstatyme numatytus mechanizmus.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad saugumas yra ne išeitinės išmokos ir ne jų skaičius. Galimybė gauti šešių mėnesių dydžio išeitinę išmoką yra tik tuomet, kai darbdavys atleidžia savo iniciatyva, o darbuotojo darbo stažas – daugiau nei 20 metų. Tokių žmonių yra labai nedaug, galiojant dabartiniam Darbo kodeksui, šis pagrindas buvo taikomas apie 1 proc. darbuotojų.
Tačiau darbuotojo saugumą lemia visas kompleksas elementų, tarp kurių ir informavimas, konsultavimas. Diegiant naująjį socialinį modelį, atsirado galimybė mokytis ir gauti už tai darbo užmokestį – 10 mokymų dienų, gaunant pusę darbo užmokesčio, yra labai daug“, – teigia E. Radišauskienė.
SADM specialistės teigimu, darbuotojas turi būti pats suinteresuotas išlikti patrauklus darbo rinkoje, nuolat tobulintis, investuojant darbdaviams. Anot E. Radišauskienės, nuolatinis tobulėjimas, buvimas profesionalu yra išlikimo darbovietėje ir darbo rinkoje garantas, o iki šiol „ant popieriaus“ buvusios darbuotojų socialinio saugumo garantijos nebuvo veiksmingos.
A. Černiauskas, savo ruožtu, pažymi, kad kitų įstatymų pokyčiai iš esmės kompensuoja nebent sumažėjusias išeitines išmokas, tačiau lieka kitų pakankamo darbuotojo saugumo neužtikrinančių aspektų.
„Šiuo atveju pagrindinis akcentas buvo dedamas dėl išeitinių išmokų. Buvo giriamasi, kad didės nedarbo draudimo išmoka. Iš pradžių viskas atrodė labai gražiai – nedarbo draudimo išmoka susiejama su darbo užmokesčiu, o jos mokėjimas pailgintas iki 9 mėnesių. Tačiau priimant įstatymą nedarbo draudimo išmokos laikas buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių. Tiesa, supaprastinta galimybė gauti tą nedarbo draudimo išmoką.
Kitų įstatymų pakeitimai nekompensuoja visų praradimų dėl Darbo kodekso pokyčių, tačiau tų praradimų nėra tiek daug, nes didžiąją dalį aspektų jau suderinome – Darbo kodeksas atrodė daug baisiau pradinėje stadijoje. Tačiau yra likę keli esminiai momentai, kuriuos dar reikia keisti“, – tikina A. Černiauskas.
Profesinės sąjungos pasigenda didesnio darbuotojų saugumo
Profesinių sąjungų manymu, naujajame Darbo kodekse esama apie 30 taisytinų punktų. Dėl kai kurių, kaip pažymi A. Černiauskas, Seimo nariai jau yra įregistravę pataisas.
„Naujajame kodekse numatyta, kad kiekviena šalių privalo vengti interesų konfliktų. Vadinasi, dalis darbuotojų negalės dirbti kitose įstaigose antraeilėse pareigose, o už šį draudimą nėra numatyta jokios kompensacijos. Tokių darbuotojų yra labai daug, pavyzdžiui, tai – švietimo, medicinos sričių darbuotojai.
Taip pat, mūsų nuomone, darbo laikas dabar yra reglamentuotas visiškai netinkamai. Maksimalus darbo laikas turėtų būti 48 valandos per savaitę. Be to dingsta mėnesio darbo apskaitos laikotarpis, o tai reiškia, kad darbuotojai gali negauti atlygio už viršvalandžius“, – vardija A. Černiauskas.
Pasak profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, neteisinga ir tai, kad, jei darbdavys neišmoka atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kiek trunka bylinėjimosi procesas, sumą galima prisiteisti ne didesnę nei 3 mėnesių atlyginimo dydžio. Iki šiol suma būdavo mokama už tokį laikotarpį, kuris susidarydavo, kol darbdavys atsiskaitydavo.
„Numatyta, kad, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, jam išmokama tik 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka. Manome, kad suma turėtų būti didesnė – mes siūlome 12, o prezidentė siūlė 8 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.
Neteisinga yra ir tai, kad iš dalies neveiksnūs žmonės negali sudaryti darbo sutarties. Taip pat manome, kad netinkamas sprendimas leisti darbdaviams priimti naujus darbuotojus, kol vyksta darbuotojų streikas“, – tikina pašnekovas.
Savo ruožtu LPK prezidentas R. Dargis didelių nuogąstavimų dėl darbuotojų socialinio saugumo sako nematąs. Anot jo, darbuotojų profesionalumas yra vienas svarbiausių jų saugumo garantų. Tačiau, pasak pašnekovo, ydas būtų galima taisyti ir naujojo Darbo kodekso veiksmingumą būtų geriausia patikrinti jam veikiant realybėje.
„Dabar, manau, reikėtų pasižiūrėti, kaip tie santykiai pagal naują Darbo kodeksą, naujus principus veiks realybėje. Jei bus pastebima, kad atsiranda kažkokie iškraipymai, neigiamos tendencijos santykiuose tarp verslo darbdavių ir darbuotojų, juos būtų galima stebėti ir keisti.
Naujojo Darbo kodekso atidėjimas, manau, yra negeras ženklas, kad, besikeičiant politinei valdžiai, gali būti peržiūrimi įstatymai, apibrėžiantys ekonominės erdvės augimą“, – sako R. Dargis.
