Pernai Vilniaus senamiesčio širdyje, Bokšto ir Išganytojo gatvių sankirtoje, kur stovėjo apleista odos ir venerinių ligų ligoninė, pradėtas statyti biurų ir gyvenamųjų patalpų kompleksas.
Įsibėgėjus darbams, buvo sustabdytas eismas minėtomis gatvėmis. Dėl to padidėjo eismo intensyvumas kitomis gatvėmis, piko valandomis padidėjo ir automobilių spūstys. Kai kurie gyventojai ėmė nerimauti, kad ir baigus statybas eismas nebus atnaujintas, o senamiestis uždus nuo transporto priemonių.
Tačiau, panašu, kad visos seniausios Vilniaus dalies eismo laukia permainos. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas DELFI tvirtina, kad šiuo metu rengiamame specialiajame senamiesčio plane kaip viena iš priemonių yra įvardijamas ir įvažiavimo į senamiestį apmokestinimas.
Dėl neveiklumo kritikuoja savivaldybę
Minėto komplekso iniciatorė yra bendrovė „Ogvy“, kuriai vadovauja belgų kilmės verslininkas Oliveris J. Ortizas – vienas iš prekybos tinklo „Iki“ įkūrėjų. Jis pasakojo, kad statybos vyksta pagal planą, jos galutinai turėtų baigtos 2018 m.
„Jeigu apskritai kalbėti apie senamiestį, jame turėtų būti mažiau automobilių tranzito ir daugiau pėsčiųjų. Bet tai turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Dabar nesimato, kad savivaldybė rodytų kokią iniciatyvą. Manau, būtų pravartu mąstyti apie tai, kad po rekonstrukcijos Bokšto, Savičiaus gatvė ir kt. labiau taptų pėsčiosiomis, o tranzitą labiau nukreipti kitur. Tačiau sunku pasakyti, kaip bus.
Mano žiniomis, planų uždaryti Bokšto gatvę nėra. Riboti eismą iniciatyvos gal ir būtų, bet jeigu savivaldybė atstovauja miestui, ji pati turėtų imtis iniciatyvos svarstyti, kas bus po to, kai statybos baigsis. T. y. ar perdarius gatvę, iš naujo paklojus dangą, toliau palikti kaip buvo, kad tęstųsi eismo spūstys ar kažką daryti, kad ta teritorija būtų patrauklesnė turistams“, – svarstė verslininkas.
Jo teigimu, prastą situaciją dėl eismo Senamiestyje atspindi Stiklių gatvės pavyzdys:
„Buvo padaryta, kad ja važinėtų tik vietinis transportas, bet važiuoja kas nori. Ženklas ten pakabintas, bet ar kas tikrina automobilius? Pravažiuoja kas nori, jokios sistemos. Jei gatvė iš tikrųjų tik vietos gyventojams, jiems turėtų būti išduodami atitinkami leidimai. Jei jų nėra, reikėtų daugiau kontrolės, kad visi nevažiuotų tik trumpindami kelią.
Šaligatvis ten toks, kad vos du žmonės prasilenkia. Dar kebliau jei eina šeima su vaiku vežimėlyje – vos praeina, o dar pralekia kokia mašina, ką jau kalbėti apie išmetamas dujas ir taršą“.
O. J. Ortizas įsitikinęs, kad siekiant turizmo plėtros, reikėtų labiau atsižvelgti į pasaulines tendencijas. Daugelio miestų senamiesčiuose prioritetas daugiau skiriamas pėstiesiems, turistams, o ne motorizuotam transportui. Senamiesčiui nėra jokios naudos, kai juo tik pravažiuojama tranzitu. Skirtingai nei atokesni rajonai, jis tam nepritaikytas.
„Senamiesčio eismo schema buvo parengta gal dar 2008 m. Pati savivaldybė įvardijo rekomendacijas, numatė eismo srautus, senamiesčio gatvių struktūrą. Tačiau nebuvo jokio ryžto kažką daryti, pakeisti. Ir nežinia, ar kas pasikeis ateityje, nes nematyti, kad tai būtų didelis šios savivaldybės prioritetas. Ji nerodo iniciatyvos ką nors tobulinti“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, miesto neveiklumą parodo planai senamiesčio prieigose, pvz., Pylimo, Subačiaus, Maironio gatvėse ir kt., įrengti požemines stovėjimo aikšteles. Jos seniai suplanuotos, bet iki šiol nepastatytos. Daugelyje miestų panašios aikštelės seniai pasiteisino, nes gyventojams patogu jose palikti automobilius ir centrinę miesto dalį, jose esančias parduotuves ar maitinimo įstaigas apeiti pėsčiomis.
Bus grįžta prie įvažiavimo apmokestinimo?
„Deja, šiandien, transporto situacija Vilniaus senamiestyje yra labai bloga. Pokyčiai buvo svarstomi ir prieš 5, ir prieš 20 m., visą laiką planuotos tos pačios priemonės ir esmė lyg suvokiama, bet žingsnių, ypač pastaruoju metu, nulis“.
Vedėjo teigimu, pirmiausia aplink senamiestį reikėtų įrengti stovėjimo aikšteles, kurioms vietos numatytos dar 1995 m.
„Kitas žingsnis – visuomeninis transportas senamiestyje. Jis iš dalies žengtas 2011 m., kai atsirado mažieji autobusiukai. Buvo idėja, kad jei pastatai automobilį senamiesčio prieigose, tai stovėjimo bilietas galioja tuose autobusiukuose. Pradžia buvo, galiojo, bet dabar, deja, nežinau, nevažiavau, bet manau nėra tokios dalyko“, – aiškino pašnekovas.
Galiausia, anot jo, reikėtų ne riboti įvažiavimo į senamiesti, o apmokestinti pravažiavimo pro jį. Esą tai suvaldytų tranzitinį eismą ir be reikalo neverstų transporto priemones palikti gatvėse. Jeigu šios priemonės būtų imtasi rimtai, kaip, pvz., Londone ar Rygoje, efektas tikrai būtų. Vis dėlto jokių žingsnių šiose srityse nebuvo nuo 2010 – 2011 m.
Paklaustas, ar tikslinga būtų palikti Bokšto gatvę uždarytą automobilių eismui, V. Karčiauskas sakė:
„Iš konteksto negalima ištraukti vienos gatvės. Kai buvo formuojamas miestas, nesvarbu koks, bet jame buvo transportas – seniau arklių, dabar motorinis, bet esmė nuo to nesikeičia.
Pro kur nors į senamiestį turi būti pakliūnama, ir pro kažkur išvažiuojama. Bokšto gatvė yra gera gatvė tranzitui ir ją visiškai uždaryti nėra prasmės. Tą padarius išvažiavimui reikėtų ieškoti kitos gatvės išvažiuoti. Gal tokiu atveju Pilies gatvę paversti tranzitinė? Aišku, tuo labai abejočiau, ir sakau su ironija“.
Anot vedėjo, išvažiavimo ir įvažiavimo į senamiestį kryptys nėra blogos, tačiau reikėtų sutvarkyti visą sistemą, būtų galima taikyti ir pravažiavimo mokesčius.
„Minčių tai padaryti buvo ir anksčiau, gal prieš 15 metų, bet tai mėginta daryta iš iš atbulo galo. Aišku, tada apmokestinimas nepasiteisino, buvo visuomenės nepasitenkinimas.
Apmokestinimas yra paskutinis žingsnis, jo galima imtis kai jau yra kur statyti automobilius, kai yra kas paveža. Tada jau reikia iš tiesų apmokestinti, kad transporto srautus, kurie senamiesčiui daro didžiulę žalą.
Tokios pozicijos laikomasi ir šiuo metu rengiamame specialiajame senamiesčio plane. Dalis jo skirta ir transportui, joje irgi einama tuo pačiu keliu“, – aiškino jis.
Pašnekovas apgailestavo, kad iš dabartinės savivaldybės vis girdima „apie pamestų finansinių naudų ieškojimą, bet nieko apie konkrečius ūkinius reikalus, kuriuos senamiestyje reikia būtinai reikia spręsti tiek paveldosaugos, tiek visuomeniniu, socialiniu aspektu“.
Apmokestinimas - vienas iš variantų
„Senamiestyje išaugo transporto įvažiavimas Universiteto, Stiklių gatvėmis ir išvažiavimas Išganytojo, Rūdninkų gatvėmis. Esama situacija, kai turistai ir gyventojai negali praeiti pro stovinčius ir važiuojančius automobilius – netoleruotina.
Didėjantis naudojimasis automobiliais sukelia ir nemažas ir jų statymo problemas. Atliktos apklausos duomenimis, tik kas 6 vairuotojas iš karto randa laisvą stovėjimo vietą. Vadinasi, kiti suka ratus Senamiesčio gatvelėmis ieškodami laisvos vietos.
Dėl to turime netvarkingas stovėjimo vietas, didelius transporto srautus, padidėjusią oro taršą, triukšmą ir pan. Šiais metais, apribojus transporto eismą Stiklių gatve, transporto priemonių pagrindinės srautas nukreiptas Dominikonų gatve arba vairuotojai gali naudotis kitos krypties įvažiavimu į Senamiestį (Rusų, Islandijos gatvėmis)“, – aiškino vadovė.
Paklausta, ar pritaria pravažiavimo pro senamiestį apmokestinimui, ji teigė, kad tai galėtų būti viena iš eismo reguliavimo alternatyvų, tačiau tai turi būti nuspręsta planavimo dokumentuose:
„Aš tikrai nepasakysiu savo pozicijos. Bet kad reikia riboti eismą į senamiestį arba mažinti automobilių skaičių senamiestyje, tai yra faktas. O eismo organizavimo būdų yra įvairių, ne tik senamiesčio apmokestinimas, bet ir daugelis kitų. Žiūrint į užsienį, yra ir privalumų, ir trūkumų ir vienai ir kitai sistemai. Tai turi būti išspręsta rengiant miesto planus.
Tikrai ne aš tai nuspręsiu, savo nuomonės net negaliu pateikti, nes turi būti įvertinta daug dalykų. Jei apmokestinsime, tai galbūt kažkam padėsime, o kažkam pakenksime, taigi, reikia labiau kompleksinio vertinimo“.
Pasak M. Gusarovienės, džiugina tai, kad gyventojai po truputį pamėgsta keliavimą dviračiais – bendrame kelionių skaičiuje iki 7,5 proc. išaugo kelionės dviračiais. Savivaldybė skatina senamiestyje keliauti dviračiais arba pėsčiomis – šiais metais buvo pertvarkyti ir įrengti dviračių takai Islandijos, Universiteto, Rūdninkų, Visų Šventųjų ir kitose gatvėse.
Senamiesčio zonoje taip pat kursuoja viešojo transporto autobusai. Be to, išplėsta gyvenamosios zonos teritorija, kurioje pagal kelių eismo taisykles yra numatyti tam tikri apribojimai vairuotojams.
„Senamiestis patogiai turėtų būti pasiekiamas ne tik automobiliais. Siektinas tikslas, ir tokia strateginė kryptis – automobilių srautų į senamiestį mažinimas – turi būti vystoma bei skatinama toliau. Šiuo metu yra rengiamas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas, jame tikrai bus numatytos pagrindinės strateginės kryptys senamiesčio susisiekimo sistemoje automobilizacijos mažinimas“, – komentavo M. Gusarovienė.
Anot jos, šiuo metu vykdoma Savičiaus, Bokšto ir Išganytojo gatvių rekonstrukcija. Kitų metų liepą baigus Bokšto gatvės rekonstrukcijos darbus, esminių eismo pakeitimų joje nenumatoma.
Į klausimą, kodėl sostinės senamiesčio prieigose neatsirado naujų stovėjimo aikštelių, vadovė atsakė taip:
„Vilniaus miesto savivaldybė 2009 m. parengė 10 požeminių ar antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos ir valdymo projekto viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu konkurso sąlygos ir numatė vietas šių aikštelių įrengimui. Sąlygoms nepritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija, nes automobilių stovėjimo aikštelės būtų statomos Senamiesčio apsaugos zonoje. Tokiam sprendimui nepritarė ir Vilniaus miesto Taryba“.
