Pagal nelegalios prekybos mastą atsiliekame tik nuo tokių šalių kaip Bulgarija, Rumunija ar Kroatija. Tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar toleruoja šešėlinę prekybą, absoliučiai jos nepateisina vos pusė gyventojų, kas penktas visiškai ar bent iš dalies ją pateisina.

Lietuva nėra labai išskirtinė, nelegali prekyba egzistuoja ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse, tačiau kai kurios jų su tuo tvarkosi sėkmingiau.

Pirkdami nelegaliai nieko blogo neįžvelgia

Viena labiausiai kovą su šešėliu apsunkinančių aplinkybių – jo pateisinimas. Lietuvoje situacija šiuo atžvilgiu nėra gera.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pernai atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad dėl negauto čekio parduotuvėje galvos visiškai nesuktų 21 proc. lietuvių, o visiškai griežtai prieš šešėlį nusistatę yra 62 proc. gyventojų.

Palyginti, Švedijoje nelegalios prekybos, gamybos, kontrabandos visiškai nepateisina 67 proc., Lenkijoje – 64 proc., Estijoje – 56 proc. gyventojų.

„Šešėlinių veiklų pateisinimas parodo, kiek valstybėje palankios sąlygos šešėlinei ekonomikai: kuo labiau visuomenė pateisina tam tikrą veiklą, tuo lengviau žmonėms ja užsiimti. Be to, didelis pateisinimo lygis taip pat gali parodyti, kiek žmonės realiai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje“, – sako LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

106 tūkst. eurų

Priežasčių pateisinti nelegalią prekybą, anot jo, gali būti daug. Pavyzdžiui, tokias veiklas labiau yra linkę pateisinti tie, kurie turi kažkokios patirties su šešėline ekonomika ar yra joje prieš tai dalyvavę. Toleranciją skatina ir nepasitenkinimas valdžia, dideli mokesčiai, mažos pajamos.

„Tik 15 proc. valdžia patenkintų respondentų Lietuvoje pateisina minėtą praktiką, o pritariančiųjų cigarečių, alkoholio produktų, degalų kontrabandai, nelegaliai gamybai ir platinimui tarp nepatenkintų žmonių yra dvigubai daugiau – 29 proc.“, – tyrimo rezultatus pateikia pašnekovas.

Pasineria į loterijų azartą

Vis dėlto gyventojus galima paskatinti savo nuomonę pakeisti. Ir norint tai padaryti nebūtina gąsdinti baudomis, atvirkščiai – žmonių sąmoningumą galima skatinti įvairiais apdovanojimais.

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ direktorius Kęstutis Kupšys pasakoja apie Slovakijos ir Portugalijos sėkmės istorijas įsivedus nacionalines kasos čekių loterijas.

„Dabar žmonės, kurie mėgsta azartą, vietoj loterijos bilietų gali tiesiog kaupti parduotuvių, kavinių ir pan. čekius. Tų čekių numerius užregistruoja internete ir laukia lošimo, kuris kartą per savaitę vyksta per nacionalines televizijas“, – apie tokį populiarėjantį šešėlio mažinimo būdą kalba K. Kupšys.

Anot pašnekovo, taip atsiranda azartas – jei anksčiau žmonės čekių nereikalaudavo, tai dabar jų jau paprašo patys. Į šį žaidimą įsitraukia net visos bendruomenės – kuo daugiau čekių žmonės sukaupia, tuo didesnės galimybės laimėti.

Lietuvoje pirkimo kvitų loterija taip pat planuojama, Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi pasiruošimo darbus.

Kasos kvitų loterijas per kelerius pastaruosius metus, be minėtų Portugalijos ir Slovakijos, įsidiegė ir Malta bei Lenkija. Visose jose loterijų sistemos šiek tiek skiriasi, nevienodas ir poveikis nelegaliai prekybai.

„The Wall Street Journal“ skaičiuoja, kad Portugalijoje jau pirmaisiais loterijos metais į šalies biudžetą įkrito 563 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau pajamų, o vartojimas ūgtelėjo 2 procentais. Patys gyventojai loterijoje laimėjo 40 naujutėlaičių „Audi“ automobilių.

Slovakai tokiu būdu skelbė besitikintys į biudžetą surinkti papildomus 150 mln. eurų įplaukų. Per pirmuosius loterijos metus PVM surinkimas šalyje padidėjo 289 mln. eurų, tačiau vietos ekonomistai skaičiuoja, kad loterijos atnešta dalis siekia vos 8 mln. eurų, mat šalis vienu metu iš karto vykdė kelias priemones.

Lenkijos vyriausybė skaičiuoja, kad per metus PVM surinkimas iš tam tikrų sektorių šoktelėjo 13 procentų.

Ekonomikos profesoriaus Friedricho Schneiderio, tiriančio šešėlio mastą Europoje, skaičiavimais, Portugalijoje šešėlinės ekonomikos dalis BVP pernai siekė 17,6 proc., o per 12 metų sumažėjo 4,6 proc. Slovakijoje ši dalis pernai siekė 14,1 proc., per tiriamą laikotarpį sumažėjo 4,1 proc.

Lietuvoje per šį laikotarpį šešėlis, anot mokslininko, susitraukė dar smarkiau – 6,2 proc., tačiau vis dar siekia 25,8 proc.

„Įvairiuose reitinguose mes užimame tai kokią 40-tą vietą, tai 60-tą, tai, žiūrėk, ir 25-tą vietą. Matuojant korupcijos suvokimą arba dalį nelegalios prekybos visoje prekyboje, kontrabandos mastus užimti tokią vietą tarp 200 valstybių nėra taip jau blogai. Vis dėlto tai nereiškia, kad mes turime tuo džiaugtis ir sustoti. Geriau lygiuokimės į tokias šalis kaip Danija ar Švedija, o ne į tokias kaip Bulgarija ir Graikija“, – kalba K.Kupšys.

F. Schneiderio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) šešėlinės ekonomikos dalis 2015 m. buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiausia – Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.

Reikia kompleksinių priemonių

Vyriausybės Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Nerijus Genys įsitikinęs, kad toleranciją nelegaliai prekybai gali sumažinti tik visas kompleksas požiūrio pokyčius lemiančių priemonių.

„Veiksmai turi būti nukreipti į visas šešėlinės ekonomikos priežastis, kadangi pastarosios susijusios ir veikia viena kitą. Įrankiai gali būti ir yra labai įvairūs: pradedant teisiniu visuomenės švietimu ar pilietiškumo ugdymu, baigiant aiškinimu apie surogatų žalą sveikatai“, – kalba jis.

K. Kupšys mano, kad Lietuvoje trūksta nuoseklaus darbo, o kartais tos priemonės, kurias sudaro valdžia, jo teigimu, yra padrikos ir viena kitai prieštaraujančios.

„Artimiausias pavyzdys – nauji siūlymai suvaržyti legalią prekybą alkoholiu taip siekiant kovoti su pačiu girtavimo reiškiniu. Tačiau iš tikro mes to girtavimo taip nė kiek nesumažiname, tik išstumiame jį į šešėlį“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot jo, toks pastangų daugiakryptiškumas trukdo sukurti darnų, vieningą kovos frontą.

„Vienu metu mes kovojame su šešėliu, tam pastangas deda policija, muitinė, visuomenininkai, tačiau kita valstybės ranka sako: jūs čia kovokit su tuo šešėliu, o mes tuo metu padvigubinsime akcizus arba padarysime labai ribotą alkoholio įsigijimo tinklą ir jo bus galima įsigyti tik kokioje nors už 100 km esančioje monopolinėje parduotuvėje. Taip mes viena ranka kovojame, o kita ranka atveriame didesnius vartus nusikalstamiems sindikatams toliau pelnytis verdant samagoną“, – iliustruoja K. Kupšys.

Apie patį žmonių sąmoningumo didinimą nekalba ir psichologas Gediminas Navaitis.

„Nematau jokios prasmės. Visi žmonės skirtingi, todėl bandymas visus sugrūsti į vieną narvelį nėra prasmingas. Žmonės sąmoningi tampa, kai yra įtraukiami į sąmoningus veiksmus, – sako jis. – Šiandien į jus apeliuojama taip: būkite sąmoningi, imkit ir pakovokit, bet kodėl? Kodėl pati valstybė nenori pakovoti? Žinoma, asmeninės naudos siekimas nėra pateisinamas, bet dar labiau nepateisinamas valstybės neveiklumas.“

Jo manymu, dabar girdimos tik tuščios agitacijos, o aiškių ir prasmingų veiksmų pasigendama. „Tie, kurie turėtų spręsti problemas, nieko nesprendžia, tik imituoja. Tada žmogus irgi atsako tuo pačiu. Taigi, užuot veikę, visi tik imituoja“, – kalba G. Navaitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (217)