Tai atsispindi ir paskutiniuose politiniuose įvykiuose – Brexit, JAV prezidento rinkimuose. Prie besikeičiančių sąlygų pasaulyje turi derintis ir verslas. Apie tai „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Baltic Retail Forum 2016“.
Jau trečią kartą vykstančioje ir prekybos ekspertus sutraukiančioje konferencijoje ekonomistas apžvelgė ryškiausias šiuo metu pasaulio tendencijas.
Visu pirma, Ž. Mauricas pabrėžė, kad pasaulis įžengė į deglobalizacijos etapą.
„Jau atvirai kalbama, kad globalizacijos laikmetis eina į pabaigą, šalys regionalizuojasi. Matoma tendencija šalims užsidaryti, geras to pavyzdys – Rusija. Donaldo Trumpo ir net Hillary Clinton retorika buvo prieš pasaulinę prekybą. Tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių tarptautinė prekyba traukiasi“, – renginyje kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, į šią tendenciją labai rimtai turi pažiūrėti nuo eksporto ir pasaulio ekonomikos itin priklausanti Lietuva. Po Rusijos embargo paskatos užkariauti naujas rinkas nebeturi tokio potencialo, kaip buvo manyta, todėl Lietuvai gyvybiškai svarbi tampa prekyba Europos Sąjungoje.
„Kitos rinkos, kur dėjome daug vilčių po Rusijos ekonominės krizės, nėra labai sėkmingos. Eksportas krinta ir į Kiniją, ir į JAV. Matome situaciją, kai eksportas į ES yra vis didesnis nei už ES ribų. Didelis pokytis rodo, kad išorinis pasaulis tampa vis mažiau sėkmingas“, – pridėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat išskyrė kitą tendenciją, kuri atsispindėjo tiek Lietuvos rinkimų į Seimą rezultatuose, tiek ką tik praėjusiuose prezidento rinkimuose JAV.
„Tai pajamų nelygybė. Lietuvoje ji antra po Rumunijos ir net didesnė nei Bulgarijoje. Kol tai tik statistinis skaičius, niekas nekreipia dėmesio, bet turime pavyzdį – Lenkiją, kai „atimk ir atiduok kitiems“ užtikrina rinkimuose paramą daugumos, nes tų, iš kurių atimi, yra mažiau“, – pastebėjo ekonomistas.
Kaip dar vieną svarbią tendenciją pasauliui, o ypač Europai, Ž. Mauricas išskyrė tautų kraustymąsi.
„Nigerijoje per metus gimsta 7 mln. vaikų. Net Nigeryje kasmet gimsta daugiau vaikų nei bet kurioje ES šalyje. Todėl tautų judėjimas į Šiaurę neišvengiamas. Žiūrėsime, kokia bus čia ES reakcija. Galimi variantai, kad tversimės arba bus vėl keliamas Šengeno klausimas ir Europa regionalizuosis“, – spėjo konferencijos pranešėjas.
Dar vienas naujai pasaulio tvarkai įtaką darantis veiksnys – politinis neapibrėžtumas. Ž. Mauricas pastebi, kad jis šiuo metu yra didesnis net nei buvo per paskutinę finansinę krizę.
„Tendencija yra auganti ir klaustukas, į kurią pusę politiškai pakryps tiek ES, tiek visas pasaulis“, – klausimą kėlė Ž. Mauricas.
Pasaulyje tvyrantis didelis neapibrėžtumas neleidžia sparčiai augti ir pasaulio ekonomikai: „Jei anksčiau buvome įpratę, kad ekonomika auga savaime, tai dabar džiaugsimės, jei išvis augs. Jei matysime 0 proc. augimą arba stagnaciją, tai bus normalu. Naujas normalu pasaulio ekonomikoje – tai, prie ko turime pratintis.
Prognozės, pagrįstos dideliu augimu, turės būti persvarstytos ir reikės ieškoti naujų pelningumo šaltinių“, – prekybos specialistus pritraukusiame forume kalbėjo „Nordea“ banko atstovas.
Kalbėdamas apie produktų rinką ekonomistas užsiminė apie disbalansą pasaulio ekonomikoje: daug vartojančių valstybių nedaug (pvz. JAV), o daug gaminančių ir mažai vartojančių – daug (pvz. Kinija, Japonija).
„Didelis disbalansas turi įtakos perteklinei gamybai. Buvo prognozuojama, kad tai turi baigtis, bet matome, kad, pavyzdžiui, Kinija ir toliau investuoja į gamybą, dempinguoja kai kuriais atvejais kainas. Rinka tokia konkurencinga, kad galbūt nelabai ir apsimoka gaminti vieną ar kitą produktą“, – komentavo renginio dalyvis.
Kaip stagnacijos apimtą pasaulį į priekį varantį kurą Ž. Mauricas įvardijo centrinių bankų liejamus į rinką pigius pinigus.
„Mes neprognozuojame, kad Europos centrinis bankas (ECB) artimiausius dvejus metus kels bazinę palūkanų normą. Nesiskolinti išeina kaip nuodėmė, bet kartu yra rizika, kad pinigai gali brangti, nežinomybė ar investicijos nebus tokios pelningos, kaip tikimasi“, – pridėjo ekonomistas.
Primindamas Lietuvos situaciją Ž. Mauricas paminėjo, kad spartus savaiminis Lietuvos ekonomikos augimas jau išnaudojo savo potencialą, todėl norint išlaikyti spartesnį augimą teks vis labiau stengtis. Vis dėlto neišsikvėpęs vartojimas, aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, ES parama, „Nordea“ analitikų skaičiavimu, kitais metais turėtų leisti šalies BVP augti 3 proc., o 2018 m. – 2,8 proc.
