Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, taip pat būsimu premjeru įvardijamas Saulius Skvernelis ne kartą viešai teigė svarstantys galimybę dalį socialinio draudimo įmokų sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Taip pat viešai buvo kalbama, kad sujungto mokesčio tarifo dydis galėtų būti 29 proc., kad jis galėtų būti taikomas ne tik su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms, kad juo būtų apmokestinama iki 1 tūkst. Eur pajamų suma.
Vietoje draudimo – tankas
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis kritiškai vertino idėją dalį socialinio draudimo įmokų sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu, o kai kurių socialinio draudimo rūšių iš viso nelaikyti socialiniu draudimu:
„Jei išmokos liktų tokios pačios, tai lyg nėra skirtumo, iš ko jos bus finansuojamos – iš mokesčių ar draudimo įmokų. Vis dėlto įmokos – tai ne mokesčiai. Jos yra tikslinės ir mokamos konkrečiam tikslui – socialiniam draudimui. Šių lėšų negalima naudoti niekam kitam.
Jeigu viską supilame į vieną katilą, tai galbūt bus nuspręsta iš socialiniam draudimui skirtų lėšų nupirkti tanką ar lėktuvą, ar dar ką nors. Tokiu atveju lėšos nustoja būti tikslinės.
Profesoriaus teigimu, būtų neprotinga išmokas labiau susiejantis su politikų valia, o ne su mokamomis įmokomis. Be to, gali padaugėti tokių asmenų, kurie nemokėdami mokesčių galės pretenduoti į išmokas – šios bus mokamos iš kitų mokesčių mokėtojų kišenės.
„Mokant gyventojų pajamų mokestį (GPM) yra numatytas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). „Sodros“ įmokoms jis netaikomas. Net jei uždirbi tik minimalią algą, nuo jos yra mokamos įmokos – be pensijos draudimo tai būtų apie 5 proc.
Kad uždirbtumei atitinkamas teises, už tave turi būti sumokėtos įmokos, kad ir nuo minimumo. Joms pritaikius NPD, uždirbantys mažesnes pajamas beveik nieko nemokės. Tačiau išsaugos teises į išmokas, kurios vargiai bus mažinamos, nes ir taip mažos.
Uždirbantys daugiau turės mokėti ir už save, ir už tą, kuris negali arba ir nesiteikia uždirbti didesnio už minimalų atlyginimą. Ši našta būtų perkeliama ne ant turčių, bet ant viduriniosios klasės pečių. Norėdami mokėti tokias pačias išmokas, pinigų joms turėsime iš visų kitų – ne tik iš labai turtingųjų, bet ir vidutiniokų, kurie uždirba 800 Eur ar 1 tūkst. Eur“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, priėmus pasiūlymą socialinis draudimas taptų socialine parama, nes išmokos gyventojams nepriklausytų ne įmokų. Panašiai kaip dabar yra mokama socialinė parama nepasiturintiems ar šeimoms su vaikais.
„Draudimas būtų paverčiamas socialine parama, kuri, šiaip ar taip, yra valdžios malonė. Šiuo požiūriu man atrodytų, kad toks žingsnis nuo draudimo link paramos nėra geras.
Vietoj proporcingo buvusių pajamų kompensavimo, nuo ko ir buvo drausta, atsirastų „plokščios“ visus suvienodinančios išmokos. Tai gal ir teisinga, remiant vaikus šeimoje, bet neteisinga tokią pačią išmoką mokėti susirgus tam, kuris įmoką mokėjo nuo 380 eurų ir tam, kuris mokėjo nuo 2000 eurų“, – kalbėjo T. Medaiskis.
Jo teigimu, daugelyje šalių socialinio draudimo įmokos proporcinės gautam uždarbiui – nėra taip, kad mažiau uždirbantys mokėtų mažesnę įmoką, bet gautų tas pačias teises kaip uždirbantys daugiau. Progresinė gali būti tik mokesčių sistema, iš kurios lėšų finansuojamos bendrosios valstybės išlaidos.
Profesoriaus nuomone, siūloma naujovė vargiai palengvintų apskaitą ar sumažintų administracinę naštą. Taigi, verslui sutaupyti vargiai pavyktų, o išlaidų pertvarkos veikiausiai pareikalautų, be to, sumaišties būtų daug, nors būsima nauda neaiški.
Neraminantis eksperimentas
„Gerai yra rodyti visą darbo apmokestinimą darbuotojams. Tai tikrai sumažintų paskatas slėpti mokesčius, gyventojas pamatytų, kiek darbdavys sutaupo jų nemokėdamas. Be to, darbuotojai aiškiau pamatytų, kiek daug mokesčių sumoka ir kiek mažai paslaugų iš valstybės gauna.
Kitas žingsnis man nelabai patinka. Būtų galima sutikti, kad „Sodros“ įmokos yra mokesčiai, tačiau tik dėl to, kad nėra didesnės sąsajos tarp sumokėtos jų sumos ir gautų paslaugų. Siūlyčiau didinti šį ryšį – galbūt didinti sveikatos draudimo įmokas, jų nemokančių visai nedrausti. Arba mokantiems didesnes įmokas didinti ir motinystės, tėvystės ir kitas išmokas, pensijas.
Panaikinus sąsajas bus vadovaujamasi principu „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal norus“. Tada žmonės bus dar mažiau motyvuoti, jie nematys ryšio, tarp sumokėtų mokesčių ir naudos. Ši dalis kiek neramina“, – sakė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad GPM mokamas į valstybės biudžetą ir juo finansuojamos bendros valstybės reikmės.
„Tik dievai ir finansų ministras žino, kur tie pinigai „nuvažiuoja“. Kai yra socialinis draudimas, tai gyventojas žino, kad mokėdamas daugiau, jis gaus didesnę nedarbo, ligos ar kitą draudimo išmoką.
Perkėlus įmokas prie GPM gali būti sunku suvaldyti situaciją, nes mokėdamas šį mokestį, kaip ir pridėtinės vertės mokestį, mainais santykinai nieko negauni. Kadangi Lietuvos mokesčių mokėtojų moralė yra žema, o paslaugų kokybė prasta, tai, manau, kad šis eksperimentas gali nepavykti, nes gyventojai paprasčiausiai mokesčio nemokės“, – svarstė ekonomistas.
Juo nuomone, būtų tikslinga kuo labiau pajamų mokesčius susieti su gaunama nauda, pvz., kaip buvo su lengvata kompiuteriams, būsto paskolų palūkanoms, kai gyventojai patys prašydavo darbdavių pakelti oficialius atlyginimus, o taip buvo sumokama ir daugiau mokesčių. Esą jei tokių paskatų neliks, tai „eksperimentas gali baigtis gana liūdnai“.
Anot Ž. Maurico, ekonomiškai darbo apmokestinimas yra žalingesnis nei vartojimo apmokestinimas. Jo įsitikinimu, tikslingiau būtų mokesčių naštą perkelti į šią sritį:
„Geras pavyzdys būtų elektros mokestis. Sunku būtų jo išvengti, nes skaitikliai automatiniai, elektrą vis tiek naudoji, nesunku tą patikrinti. Tarkime jeigu ji būtų dukart brangiau, būtų galima sumažinti pajamų mokestį. Kai neslepi pajamų mokesčio, tada sunkiau slėpti ir kitus mokesčius“.
Ekonomisto teigimu, visame pasaulyje mažinami pajamų mokesčiai, tad jei eisime priešinga linkme nekonkurencingi. Net maži atlyginimai neužtikrins konkurencingumo, nes nuo jų reikės mokėti didelius mokesčius.
Dirva populistiniams sprendimams
„Pirma, dalį „Sodros“ įmokų prijungus prie GPM ir perdavus jų administravimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), šios įmokos patektų į bendrą mokesčių katilą. Kur slypi pavojus? Nesubalansuotas „Sodros“ biudžetas ir skola yra įsisenėjusi problema.
Dabar nesubalansuojant atskirų draudimo rūšių, pavyzdžiui, ligos ar motinystės draudimo, lėšos išmokoms gali būti imamos tik iš kitos srities pajamų arba pasiskolinamos. Visa tai galiausiai parodo deficitas ir auganti „Sodros“ skola.
Sumetus „Sodros“ įmokas ir GPM bendrą katilą, nebeliks poreikio balansuoti išmokas su įmokomis – pavyzdžiui, pritrūkus lėšų motinystės išmokoms, lėšas galima bus paimti iš bendrųjų mokesčių. Todėl valdžiai bus lengviau priimti populistinius sprendimus, pavyzdžiui prieš rinkimus padidinti pensijas ar kitas išmokas. Kartu mažės ir išmokų ryšys su sumokėtomis įmokomis“.
Anot ekspertės, kitas tokios siūlomos pertvarkos pavojus yra tai, kad sujungus dabartinį GPM, privalomojo sveikatos draudimo ir kitas socialinio draudimo įmokas į vieną, didesniu tarifu bus apmokestintos visos gyventojų pajamos, išskyrus senatvės ir kitas pensijas.
„Nors žadama, kad dirbantiesiems pagal darbo sutartis mokesčiai ne tik nepadidės, bet atvirkščiai – sumažės, šis pakeitimas palies gaunančius kitų pajamų. Vykdote veiklą su verslo liudijimu? Nuomojate butą? Laimėjote prizą? Gavote brangią dovaną? Mokėsite beveik dvigubai didesnio dydžio GPM.
Teigiama, jog yra siekis suvienodinti darbo ir kitų pajamų apmokestinimą, tačiau blogai tai, kad vienodinimas vyksta į „didesnę pusę“ – to negalima pavadinti niekaip kitaip tik mokesčių didinimu“, – įsitikinusi I. Valeškaitė.
