Skandalingais pasisakymais viešumoje apie galimus didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės mokesčių slėpimus pradėjęs šnekėti smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius kaip reikiant įsiutino įmonės reputacija susirūpinusius „Vilniaus prekybos“ atstovus.
Pastarieji įsitikinę, kad M. Marcinkevičius viešais pasisakymais nori spausti grupę derantis dėl akcijų pardavimo.
Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau nagrinėjant bylą, kuria M. Marcinkevičius kaltinamas padaręs žalą ne tik prekybos tinklą „Maxima“ sukūrusiai „Vilniaus prekybai“, bet ir VP dešimtuko atstovams Nerijui ir Vladui Numavičiams, Ignui Staškevičiui ir Mindaugu Bagdonavičiui, savo žodį tarė ir vienas iš smulkiųjų VP grupės akcininkų Gintaras Marcinkevičius.
Liudyti į teismą atvykęs verslininkas teigė su pagrindiniu „Vilniaus prekybos“ akcininku N. Numavičiumi nebendraujantis nuo 2010 m. vasaros.
Taip pat jis prisipažino, kad nori atsiriboti nuo VP dešimtuko ne tik morališkai, kaip jau jaučiasi padaręs, bet ir juridiškai – pardavęs apie 2 proc. jam priklausančių akcijų grupėje.
Byloje, kuria „Vilniaus prekyba“ ir dalis akcininkų nori įrodyti, kad M. Marcinkevičiaus teiginiai apie galimus mokesčių slėpimus ir mokesčių nesumokėjimą yra neatitinkantys teisybės, G. Marcinkevičiaus buvo klausiama, ar jis pritaria viešoje erdvėje išsakytiems savo brolio Mindaugo teiginiams.
Čia G. Marcinkevičius savo liudijimą pradėjo žodžiais: „Mokesčių klausimas, mokesčių vengimas – tai yra ilgametė veikla, kuri tęsėsi ilgai“.
Planus žengti į akcijų biržą pakeitė „žiurkės“
Verslininkas tvirtino, kad mokesčių vengimo atvejai buvo realizuojami per įmonių reorganizacijas, kurių, pasak jo, tikslas buvo „išvesti pinigus į užsienio jurisdikcijas, išvengti mokesčių sumokėjimo“ bei „nuslėpti pinigus nuo smulkiųjų akcininkų, paliekant pinigus pagrindinio akcininko (N. Numavičiaus – red.) žinioje“.
G. Marcinkevičiaus pasakojimu, VP dešimtuko verslai 2005-2007 m. galėjo pasigirti uždirbantys daug pinigų.
„Kurie buvo perkelti į „Vilniaus prekybą“, kuri paskui pakeitė pavadinimą į „Leksitą“. Kadangi tuo metu buvau „Maximos“ vadovas, tai man buvo garbė sumokėti daug dividendų „Vilniaus prekybai“, - teisme liudijo vienas iš buvusio VP dešimtuko narių.
Pasak jo, dar prieš 2008 m. prasidedančią krizę, kalbant apie „Maximą“ ar „ Akropolius“, buvo mąstoma apie bendrovių listingavimą akcijų biržoje, tačiau atėjus 2008 m., G. Marcinkevičiaus teigimu, pasigirdo iš pagrindinio akcininko N. Numavičiaus teiginių, kaip „iš visų pusių žiurkės puola“ ir pradėta galvoti apie įmonių atskyrimus ir pinigų iškėlimą į užsienio jurisdikcijas.
Paprašytas įvardyti valstybes, kuriose nuspręsta steigti naujas įmones, „Vilniaus prekybos“ akcininkas įvardijo tokias šalis kaip Airija, Malta, Liuksemburgas, Kipras.
„Viskas pavyko. Tie pinigai buvo perkelti su viltimi, kad bus daromi verslai (investicijoms – red.). Bet tai buvo pasaka, kuria aš ir tikėjau. Buvo atidarytos sąskaitos saugiuose užsienio bankuose“, - tvirtino G. Marcinkevičius.
Teisme pasiteiravus, kada G. Marcinkevičius pradėjo suprasti, kad pinigai galimai išvedami iš Lietuvos juos norint nuslėpti nuo „Vilniaus prekybos“ akcininkų, liudytojas atsakė: „Supratau palaipsniui, kad čia tų dividendų niekas nesiruošia mokėti“. Pasak jo, įmonės užsienyje, į kurias nukeliaudavo pinigai, buvo vadinami „pūslėmis“.
G. Numavičius taip pat teigė 2010 m. aplankęs Julių Numavičių Amerikoje: „Jis sakė, kad visos „pūslės“ yra Nerkos pinigai ir užmirštume juos“.
Apie 2 proc. akcijų VP grupės įmonėse turintis G. Marcinkevičius teigė besijaučiantis, kad po to, kai jis paliko su „Maxima“ veikla susijusį darbą iš jo buvo tyčiojamasi.
„Po 2010 m. yra tyčiojamasi iš manęs kaip akcininko, neduodama informacija, daromos reorganizacijos, kad tik teisiškai nebūtų galima duoti man informacijos ir man nežinoma dar daug faktų, kas buvo vykdoma tose įmonėse“, - teigė jis.
Tuo metu ieškinį pateikusios „Vilniaus prekybos“ ir dalies akcininkų atstovai teigė, kad reorganizuojant įmones ar valdant įmones ne Lietuvos jurisdikcijoje nieko neteisėto nebuvo daroma.
Tikina, kad „Maxima“ turi mokėti vien už tai, kad yra
G. Marcinkevičius kaip vieną mokesčio vengimo įmonę įvardijo „Franmax“, apie kurią yra rašęs portalas DELFI. Bendrovė teigia prekybos tinklams franšizės paslaugas, leidžiančias prekybos tinklams naudotis „Maxima“ prekybos vardu ir sukaupta patirtimi.
„Tai tikriausias pinigų plovimas, - kaltinimais mėtėsi VP dešimtuko narys. - Kai buvo kuriamos įmonės Latvijoje, Estijoje, pats kūriau įmones Bulgarijoje, iškilo klausimas, kaip įmonė, kuri taip išaugo, gali visas įmones valdyta. Tada nuspręsta, kad „Maxima grupė“ laikytų visas akcijas, prekinį ženklą, komandą, kurtų sprendimus ir nereikėtų jų kurti kiekvienoje šalyje“.
Tuomet pasak jo, per bendrovę „Franmax“ sugalvota apmokestinti kitas įmones už prekės ženklo naudojamą.
„Šiandien „Maximos“ prekybos tinklo vadovui liepiama mokėti dešimtis milijonų eurų už tai, kai ji yra. Tai padaryta per reorganizacijos žingsnius. Šiandien „Maxima“ yra priversta susimokėti pinigus už nieką (prekės ženklo naudojimą – red.)“, - toliau teisme kalbėjo G. Marcinkevičius.
Kai DELFI rašė apie „Franmax“ įmonės atvejį, „Vilniaus prekybos“ atstovai komentavo, kad „franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarptautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams prekės ženklams.
Tuo metu DELFI anksčiau atsiųstame komentare buvo tvirtinama: „Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą. Įstatymai neleidžia reorganizacijos vykdyti tuomet, kai atskyrimas daromas siekiant sumažinti mokestinę naštą. Jei po reorganizacijos abi įmonės būtų pradėjusios mokėti mažiau mokesčių, nei prieš tai mokėjo „Maxima grupė" – franšizės veiklą būtų reikėję parduoti. Tačiau po reorganizacijos bendra „Maxima grupės" bei nuo jos atskirtos „Maxima group" (vėliau „Franmax“) mokestinė našta nesumažėjo, abi įmonės ir toliau veikė bei mokėjo mokesčius Lietuvoje“.
Vis dėlto pats dar būdamas „Maximos“ vadovu G. Marcinkevičius pats pasirašinėdavo dokumentus, kuriuose pritardavo įmonėse vykdomoms reorganizacijoms. Tai teisme pastebėjo ir ieškovo atstovai.
„Taip. Kvailas buvau“, - tvirtino liudyti pakviestas verslininkas.
G. Marcinkevičius tvirtino, kad VP dešimtuke buvo labai griežtos taisyklės, kur, pasak jo, pavyzdžiui, pagal vidines taisykles visiems sprendimams turėdavo pritarti visi akcininkai. Taip pat pasak jo, VP dešimtuko nariai turėjo net savo numerius, pavyzdžiui, G. Marcinkevičius buvo šeštas, Ignas Staškevičius – ketvirtas.
Teisme pasiteiravus, kodėl G. Marcinkevičius laiko pyktį ant pagrindinio VP grupės akcininko N. Numavičiaus, šis atsakė: „Aš turiu teisė, kai mane eilę metų šantažuoja, nesiskaito, mano pagrindinį turtą grobsto. Jei į mano namus ateina, ar aš turiu teisę policijai paskambinti? Aš eilę metų nieko nedariau. Galu gale aš noriu teisybės. Man gėda, kad dabar čia stoviu. Noriu, kad niekas manęs nesietų su šita gauja“.
Verslininkas prisipažino, kad daug kartų bandė parduoti savo akcijas, tačiau susitarti dėl galutinio sprendimo kol kas nepavyko. Derybos dėl pardavimo su likusiais „Vilniaus prekybos“ akcininkais, pasak G. Marcinkevičiaus, vyko ir šią liepą, tačiau nevaisingai.
Ieškovų pusė klausimais teisme bandė parodyti, kad smulkiojo akcininko teiginiai dėl galimų pinigų išvedimo iš Lietuvos nėra pakankama prielaida M. Marcinkevičiaus teiginiams, kurie ir buvo priežastis „Vilniaus prekybai“ bei keletui akcininkų kreiptis į teismą dėl žalos įmonės bei akcininkų reputacijai.
Teismo posėdyje dalyvavęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas Ignas Staškevičius apibendrindamas situaciją teigė, kad šiuo metu buvusiame VP dešimtuke likę tik tie didesni akcininkai, kuriuos tenkina esama situacija, ir mažieji, kurie norėtų pasitraukti iš akcininkų.
„Bet geresnėmis sąlygomis nei tie, kurie jau pasitraukė“, - pridėjo jis.
I. Staškevičius teigė įsitikinęs, kad visi mokesčių slėpimai ar neteisėta veikla anksčiau ar vėliau išlenda, o šioje byloje jis yra ieškovas kaip fizinis asmuo.
„Jaučiuosi, kad esu neteisingai apkaltintas mokesčių vengimu kaip fizinis asmuo“, - komentavo jis.
Sako, kad laidėsi nuomone, bet ne faktais
Teismo posėdyje dalyvavusi ir klausimus G. Marcinkevičiui uždavinėjusi, „Vilniaus prekybos“ interesus atstovaujanti Diana Dominienė teigė, kad posėdyje nesulaukė daug atsakymų į savo klausimus.
„Pats Gintaras pripažino, kad jis neturi faktų. Jis pats pripažino, kad tai yra tik jo nuomonė, kad jis jokiais faktais nesiremia arba sakė, kad juos turi, bet negali jų pateikti", - kalbėjo ji.
Pasak D. Dominienės, jai labiausiai ir užkliuvo, kad didžioji dalis pasisakymų buvo nuomonė: „Liudytojas turėtų kalbėti faktais. Jei jis mano, kad Mindaugo teiginiai dėl 230 mln. nesumokėtų mokesčių, tai jam pačiam, kaip fiziniam asmeniui, yra pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo didivdendų. Jis patvirtino, kad dividendų negavo jokia forma, tada tampa neaišku, iš kur tie teiginiai dėl nesumokėtų mokesčių“.
Pasiteiravus, ar teisingi G. Marcinkevičiaus teiginiai, kad jis neprileidžiamas prie finansinių „Maximos“ duomenų, D. Dominienė tvirtino, kad smulkusis akcininkas skundžiasi, jog negauna parduotuves valdančios bendrovės finansinių ataskaitų, tačiau jos, „Vilniaus prekybos“ atstovės teigimu, yra viešos ir galima gauti iš Registrų centro.
„Bet esmė yra tame, kad jis pagal įstatymą jis nėra „Maximos“ akcininkas ir bendrovė neprivalo nieko jam teikti“, - pridėjo ji.
D. Dominienė teigė esanti įsitikinusi, kad tiek M. Marcinkevičius, tiek jo brolis Gintaras pasitelkę viešumą ir teismus nori padaryti bendrovei spaudimą ir apjuodinti „Vilniaus prekybą“.
„O kai reikia apginti savo poziciją, nesuranda argumentų“, - kalbėjo pašnekovė.
Šiuo metu „Vilniaus prekybos“ akcininkais iš buvusio VP dešimtuko dar yra likę Nerijus Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius, Mindaugas Bagdonavičius, Mindaugas Marcinkevičius ir Gintaras Marcinkevičius.
Tiesa, spalio pradžioje buvo pranešta, kad M. Bagdonavičius parduoda savo dalį „Vilniaus prekyboje“ N. Numavičiaus kontroliuojamai įmonei. Tuomet skelbta, kad sandoris turėtų būti užbaigtas iki šių metų pabaigos.
