Infografikas. Kaip atrodys jūsų alga po LVŽS mokesčių reformos

Įgyvendinus mokesčių nuo atlyginimo pertvarką, kai juos mokėtų tik pats darbuotojas, padidėtų atlyginimo „ant popieriaus“ išraiška, bet „į rankas“ būtų gaunama tiek pat.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje sudarė 601 eurą. Iki mokesčių atlyginimas siekė 772 eurus, o visa darbo vietos kaina – 1023,45 euro.

Kaip matyti iš grafiko, šiuo metu nuo „ant popieriaus“ gaunamo atlyginimo darbuotojas moka 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką ir 3 proc. „Sodros” įmoką.

Dar 27,98 proc. „Sodros” įmoką, 3 proc. PSD įmoką ir 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą nuo atlyginimo „ant popieriaus“ sumoka darbdavys.

Keičiant mokesčių nuo atlyginimo sistemą pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pasiūlymus, į GPM būtų įtrauktas ir PSD bei dalis socialinio draudimo (SD). Taip susidarytų naujas 29 proc. GPM tarifas.

Jei darbuotojo „į rankas“ gaunamas atlyginimas nesikeis, GPM išties bus 29 proc. ir išliks įmoka į Garantinį fondą, tada galima paskaičiuoti, kad siūlomo atskirti pensijų draudimo mokesčio (PDM) tarifas sieks apie 12 proc.

Tiesa, LVŽS kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis anksčiau DELFI yra sakęs, kad PDM tarifas gali būti 9 proc., o tai reikštų, kad bendras atlyginimo apmokestinimas sumažėtų.

Lyginant su Latvija ir Estija

Visose trijose Baltijos šalyse šiuo metu nemažą visos darbo vietos kainos dalį sudaro darbdavio sumokamų mokesčių dalis.

Kaip matyti iš grafiko, vidutinis atlyginimas po mokesčių, Statistikos departamento duomenimis, Latvijoje 2016 metų antrąjį ketvirtį siekė 616 eurus, o Estijoje – 937 eurus.

Iki mokesčių atitinkamai – 838 eurai ir 1163 eurai, visos darbo vietos kaina – 1074,14 euro ir 1556,09 euro.

Latvijoje darbuotojas moka 23 proc. GPM ir 10,5 proc. privalomojo socialinio draudimo įmoką. Darbdaviui tenka 23,59 proc. privalomojo socialinio draudimo įmoką ir 0,4 proc. mokesčio verslo rizikai.

Estijoje darbuotojas moka 20 proc. GPM ir 1,6 proc. nedarbo draudimo mokestį. Darbdavys moka 33 proc. socialinio mokesčio ir 0,8 proc. nedarbo draudimo.

Penktadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje dalyvavęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad pagrindinis jo siūlomos mokesčių reformos tikslas yra kuo skaidresnė sistema.

„Kad kuo daugiau mokesčių būtų sumokama, kad kuo didesnė dalis verslo būtų legali, kad žmonės suprastų, kad jie moka mokesčius ir jie yra šios šalies šeimininkai“, – dėstė jis.

Panašią pertvarką 2013 metais yra siūlęs ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis pabrėžė, kad toks mokesčių tarifų perskaičiavimas būtų fiskališkai neutralus, t.y. neturėtų poveikio šalies biudžetui, bet darbuotojams leistų suprasti, kiek iš tiesų jie uždirba ir sumoka mokesčių.

Reformą palaiko ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Tikrai yra pasiūlymų, po kuriais galima pasirašyti. Pavyzdžiui, darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ dalių sujungimas ir mokesčių sistemos išskaidrinimas – puikus pasiūlymas, visiškai nepartinis“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ sakė jis.

Tačiau kiti ekonomistai įžvelgia ir neigiamų šio pasiūlymo pasekmių. Apie jas DELFI rašė straipsnyje Valdančiųjų užmojai dėl mokesčių: kai kurie mokės ne tik už save.