Bent jau taip įsitikinęs Aivaras Abromavičius, kuris būdamas vos 17 metų išvyko studijuoti į Taliną ir per kelerius metus ten pradėjo sėkmingą karjerą, vėliau leidusią tapti Ukrainos ekonomikos ministru.
Kalbėdamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forume jis teigė, kad Lietuva turi visas galimybes tapti dar geresne šalimi nei Estija, kuri, anot jo, tiek pasiekė, nes vos atgavusi nepriklausomybę vadovavosi kitokia pasaulėžiūra ir mąstysena, gyvenimo ir darbo filosofija, o svarbiausia dėl aukštų siekių tiek valstybės mastu, tiek versle ar asmeniniame piliečių gyvenime.
„Neseniai klausiau estų draugų, kaip manote, kodėl jūs pažangesni, labiau progresyvūs. O jie sako, tiesiog esame protingi ir kuklūs, dėl to pažangesni.
Bet kaip jūsų reklaminė kampanija, kurioje šalis apibūdinama kaip „EasyEST“, „FastEST“, „BEST“(t.y. angliški žodžiai „lengviausia“, „greičiausia“, „geriausia“, į kuriuos įpintas Estijos valstybės trumpinys „Est“, – aut. past.)? O jie sako: kad čia olandas sugalvojo tokią reklaminę kampaniją, patys nebūtume sugalvoję taip girtis“, – juokavo A. Abromavičius.
Vis dėlto, jo įsitikinimu, Lietuva neturėtų lygiuotis į Estiją dėl dviejų priežasčių. Pirma, daugelyje sričių patys esame nemažai pasiekę, tik ne visada mokame pasigirti tais pasiekimais.
Antra, kai kuriose srityse Lietuva jau gerokai lenkia Estiją (pvz., pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą vienam asmeniui).
„Aišku, dar yra kur atsiliekame, bet, manau, kartelę reikia kelti gerokai aukščiau. Turėtume lygiuotis į tokias šalis, kaip Švedija, Danija, Norvegija, Suomija ir, kas man imponuoja, Kanada.
Taigi, esame geroje pozicijoje ir gal dėl to pastaruosius ketverius metus ryžtingų žingsnių iš valdžios nematėme. Nes reformos retai vyksta pučiant palankiam vėjui.
Manau, kad nuo narystės ES pradžios Lietuvoje neturime ilgalaikės strategijos ir vienijančios idėjos. Trūksta krypties, nuoseklumo, neaišku, kur norime būti po dešimt ar penkiolikos metų. Laikas eina, žmonės sensta, kiti išvažiuoja. Nieko neveikiant situacija nepasikeis ir turėsime tragiškas pasekmes“, – svarstė pranešėjas.
Jis išskyrė penkis dalykus, kuriuos įgyvendinus Lietuva galėtų tapti geresne už Estiją.
Pirmiausia, anot buvusio Ukrainos ministro, reikėtų gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas. Tačiau ne tik mažinant mokesčius, bet paprastinant jų administravimą, skaidrinant kontroliuojančias institucijas. Be to, svarbu yra keisti valstybės institucijų ir visuomenės požiūrį, kad verslas yra blogis.
Esą privalu padėti verslui, nes be jo, niekas darbo vietų nesukurs, atlyginimų nepadidins ir emigrantų nesugrąžins. Sąlygas pirmiausia reikėtų gerinti Lietuvoje jau veikiančiam verslui, kuris, kartu su užsienio ambasadomis paskleis gerą žinią apie Lietuvą.
„Mano nuomone, verslininkus valdžia turėtų nešioti ant rankų. Perfrazuojant populiarią frazę apie geresnę Ameriką, sakyčiau, „Lets give business a good name again“ (angl. Padarykime verslą vėl didžiu“).
Antras dalykas, kurio, anot A. Abromavičiaus, reikėtų Lietuvai, tai kitokia migracijos politika. Reikėtų ne tik leisti dvigubą pilietybę, dėl kurios emigrantai ir jų vaikai neprarastų ryšių, norėtų čia grįžti ir investuoti. Priešingu atveju, su jais būtų „sudeginti paskutiniai tiltai“.
„Galime laukti, kol dirbančiųjų Lietuvoje liks tik milijonas. To pasekmės – nepakeliamos išlaidos infrastruktūrai, didesni mokesčiai, didesnis išlaikomų asmenų kiekis, darbo jėgos trūkumas, šalies įvaizdžio prastėjimas ir mažesnis konkurencingumas“, – aiškino jis.
Kad taip nebūtų, Lietuva galėtų pasekti Kanados pavyzdžiu ir tapti geriausia vieta regione dirbti ir gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Lietuviai gali išnaudoti gerą savo įvaizdį Ukrainoje ir kitose šalyse ir iš ten privilioti tokių darbuotojų.
Trečias dalykas, kurį esą reikėtų pakeisti – tai skirti daugiau dėmesio ir geriau „pardavinėti“ Lietuvą, dar labiau gerinti jos įvaizdį. Juo labiau, kad galime pasigirti ne tik sparčiu internetu ar tuo, kad Vilniuje iš visų ES sostinių žmonės yra laimingiausi.
Anot A. Abromavičiaus, ketvirtas svarbus dalykas yra valstybės aparato mažinimas.
„Nors Estijoje jis efektyvus, tačiau jie dar nusprendė sumažinti tarnautojų skaičių 800. Iš tikrųjų technologijos keičiasi, mūsų gyventojų mažėja, tačiau per pastaruosius metus biurokratų nesumažėjo. Esu už tai, kad valstybės tarnautojų būtų mažiau.
Pavyzdžiui, Ukrainoje sumažinau ministerijos darbuotojų skaičių 50 proc. ir išsikovojau, kad likusiems atlyginimai padidėtų. Pamatę algos lapelį jie atėjo ir sako: galime sumažinti dar“, – prisiminė pranešėjas.
Jo teigimu, kuo mažiau biurokratų bus, tuo didesnį atlyginimą jiems bus galima mokėti ir taip į valstybės tarnybą pritraukti gerų specialistų iš privataus sektoriaus.
Galiausia, pasak buvusio ministro, Lietuvai svarbu skaidrinti politiką, viešuosius pirkimus:
„Čia yra ką veikti. Dar turime „šventų karvių“ valstybinėse įmonės. Reikia tvarkyti tas likusias valstybines įmones, izoliuoti jas nuo politikų kišimosi“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo A. Abromavičius.
