Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume apie tai kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, skaitęs pranešimą „Kuri atrama tvirtesnė: užsienio korporacijos ar lietuviai emigracijoje?“.
Ekonomisto teigimu, emigrantų pinigai stiprina vidaus rinką, jie padeda čia gyvenantiems apmokėti paslaugas, dėl jų Lietuvoje didėja perkamoji galia. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją, jog didėjant išvykstančių asmenų skaičiui, jų siunčiamų pinigų suma mažėja.
„Emigrantų balansas vis labiau neigiamas, šiemet situacija bus dar prastesnė, nes jų išvyks dar daugiau, tačiau jų pinigų perlaidų mažėja“, – kalbėjo jis.
Anot G. Nausėdos, neverta tikėtis visiškos koreliacijos tarp emigrantų skaičiaus didėjimo ir jų pinigų perlaidų – juk jeigu išvyktų ir Lietuvoje nieko neliktų, tai ir pinigų nebūtų kam siųsti.
Patarėjas išskyrė tris priežastis, kodėl perlaidų mažėja: pirma, dalis pinigų siunčiama grynaisiais, tam kad jų gavėjai neprarastų pašalpų ir kitų išmokų;
antra, vis daugiau gyventojų išvyksta visomis šeimomis, tad nelieka, kam siųsti pinigų;
trečia, mažėja svaro sterlingo kursas euro ir dolerio atžvilgiu, taigi konvertavus svarus į eurus, bendra suma išeina mažesnė.
Kur kas svarbiau už emigrantų pervedamas lėšas Lietuvai esą yra tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Dėl jų kuriama naujų darbo vietų, didėja darbo užmokestis, o dėl aukštesnių technologijų ir darbo našumas. Be to, užsienio bendrovės kelia socialinių santykių kultūrą.
„Dėl ko reikia TUI? Jos turėtų kompensuoti ES finansavimo mažėjimą. Tai toks likimo pirštas, kurio nenulenksi“, – vaizdingai kalbėjo G. Nausėda.
Vis dėlto jo teigimu, šioje srityje Lietuva neturi kuo pasidžiaugti – pagal šį rodiklį dar nepasiektas 2008 m. lygis, be to, gerokai atsiliekama nuo Latvijos ir Estijos.
Paklaustas, kad daryti, kad investuojama būtų daugiau ekonomistas kalbėjo:
„Neįsivaizduoju, kodėl tam tikros papildomos galimybės, įtrauktos į Darbo kodeksą, yra traktuojamos kaip pavojus, kad tos papildomos galimybės bus uždėtos kaip jungas visiems likusiems čia Lietuvoje darbuotojams ir visi būsime blogesnėje pozicijoje negu ta, kurią turėjome prieš DK įsigaliojimą – t. y. „nulinės“ darbo sutartys ir kiti baubai“.
Jo manymu, sunku tikėtis, kad Lietuvoje padaugės investicijų tol, kol nebus darbo rinkos reguliavimo srityje, kol galiausiai nebus atlikta mokesčių reforma, o ne taip, kaip yra dabar nuolat teikiami nauji pasiūlymai, jie kaupiasi į kažkokią dėžutę ir lieka joje ilgą laiką.
„Labai tikiuosi, kad naujai valdžiai pavyks ne kadencijos pabaigoje, o dabar, pakankamai anksti, atlikti mokesčių reformą, įvertinant visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti ir mėginant tai įgyvendinti kompleksiškai.
Tikiuosi, kad vis dėlto rinkimai baigėsi, rinkėjai „užganėdinti“. Dabar ateina laikas, ypač pirmoji kadencijos pusė, kada galima dirbti, tiesiog reikia pamiršti, kad rinkimai baigėsi ir prisiminti ne tik pažadus, bet ir problemas, bėdas, kurios kaupiasi aplink mus ir kurių ignoruoti niekaip negalima. Visi, kurie ignoravo jau išmesti į istorijos ir politikos šiukšlyną“, – svarstė G. Nausėda.
