BVP pirmasis įvertis 2016 metų trečiąjį ketvirtį rodo, kad palyginti su tuo pačiu 2015 metų ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,6 proc., o nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 1,7 proc. Lyginant su šių metų antru ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 0,1 proc.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda šią statistiką apibūdino kaip Lietuvos ekonomikos judėjimą pėstute, o ne bėgte.

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka įvardijo, kad Lietuvos ūkio vežimą tempia tik vienas arklys – vidaus vartojimas.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigė, kad toks ekonomikos augimas nuvilia.

„Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis“, – žiniasklaidai išplatintame komentare rašė jis.

Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas pastebėjo, jog 1,6 proc. augimas rodo, kad ūkio plėtra šiemet neįsibėgėjo.

Nepastebėtas faktas

N. Mačiulis trečiadienį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į vieną nepastebėtą ir svarbų faktą.

„Pirmadienį statistikos departamentas paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio BVP duomenis – metinis augimas sulėtėjo iki 1,7 procento. OMG. Pasipylė sunerimusių ir nusivylusių ekspertinių komentarų lavina, įspėjimai apie artėjančius debesis ir įšalus“, – rašė jis.

„O bet tačiau liko nepastebėtas vienas svarbus faktas. Statistikos departamentas perskaičiavo ir 2014 bei 2015 metų BVP – jį gerokai kilstelėjo, taip padidindamas palyginamąją bazę“, – paaiškino ekonomistas.

N. Mačiulis pridūrė, kad jei istoriniai duomenys nebūtų koreguoti, šių metų trečiojo ketvirčio augimas būtų siekęs 2,3 procento (t.y. augimo spartėjimas, o ne lėtėjimas).

„Dar svarbiau – šiemet įmonių atsargų mažėjimo (į kurį statistikai įtraukia ir visokias klaidas bei neatitikimus) neigiama įtaka BVP augimui siekė net 3 procentinius punktus! Nesunku suskaičiuoti, kaip atrodytų BVP augimas, jei šio „niuanso“ nebūtų“, – toliau dėstė ekonomistas.

Tada, anot N. Mačiulio, nebeatrodytų taip keista, kad BVP augimas lėtėja, nors tuo pačiu metu eksporto augimas spartėja, mažmeninė prekyba auga daugiau nei 6,5 proc. per metus, o atlyginimai privačiame sektoriuje – daugiau nei 9 procentais.

„Neverta sureikšminti tokių sintetinių rodiklių kaip BVP ir panikuoti nepasigilinus į detales“, – apibendrino jis.

N. Mačiulis jau anksčiau BVP yra pavadinęs „universaliu plovikliu“, kuris apima tiek daug informacijos, kad jo skaičiavimai gali būti netikslūs, o pokyčiai neretai apgaulingi.

„Teorijoje šis rodiklis yra labai svarbus ir gerai apibūdina šalies ekonominę būklę. Praktikoje jo vertė labai abejotina. Taip yra todėl, kad BVP nėra kietais duomenimis pagrįstas faktas – tai tik statistinis įvertis, besiremiantis apklausomis, interpretacijomis ir prielaidomis“, – komentare rugpjūtį rašė ekonomistas.

Kaip pasikeičia įvertinimas

Statistikos departamento metodologijos ir kokybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurga Rukšėnaitė DELFI patvirtino, kad 2014 ir 2015 metų BVP įvertinimai neseniai buvo padidinti.

„Teisingai, buvo padidinta ir gerokai padidėjo“, – sakė ji.

Kaip pasikeičia BVP augimo įvertinimas gali pamatyti pasitelkiant 2014 metų trečiojo ketvirčio pavyzdį.

Pirmasis jo įvertinimas 2014 metais buvo 2,6 proc. Skelbiant 2015 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, jis sudarė jau 2,7 proc. O naujausiais duomenimis, BVP tada augo 3,1 proc.

J. Rukšėnaitė taip pat nurodė, kad šių metų įvertinimai ateityje taip pat bus atnaujinami ir gali keistis.

„Gali būti, kad ir šis įvertinimas padidės“, – sakė ji.

Statistikos departamento nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėjo pavaduotojas Jurijus Sluka DELFI sakė, kad metinius BVP patikslinimus atlieka kiekvienų metų rugsėjį.

„Tada gauname metines ataskaitas, nes vyksta metiniai tyrimai ir jų rezultatai ateina, o mes atliekame skaičiavimus. Prieš tai BVP buvo skelbiamas iš ketvirčių, kur taikomi ekonometriniai modeliai“, – pasakojo jis.

Pašnekovas aiškino, kad laikui bėgant gauna vis daugiau duomenų šaltinių, todėl tikslina savo vertinimus.