Rinkimų nugalėtojai tikina rasiantys tam lėšų nepažeisdami Fiskalinės drausmės įstatymo. Ekonomistai sako, kad pensijas „valstiečiai“ sugebės padidinti nesiskolindami, o dėl kitų pažadų – neaišku: jei ir pavyks, tai per kur kas ilgesnį laiką, nei tikisi.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programoje gausu nepigių pažadų rinkėjams – ketinama visiems, atitinkantiems priėmimo sąlygas, pasirinktoje aukštojoje mokykloje garantuoti nemokomą vietą studijuoti pagal vieną kiekvienos pakopos studijų programą jos trukmės laikotarpiui. Taip pat planuojama didinti vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, plečiant ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklą.
„Sieksime įvesti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus. Priklausomai nuo valstybės finansinių galimybių, 2018 metais realu planuoti 60-ies eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą jokiomis sąlygomis nesusaistytą išmoką.
Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Įvesime būsto paskolos palūkanas arba nuomos mokesčius dengiančias subsidijas jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose“, – savo programoje pažadus dalija „valstiečiai“.
Dar vienas užmojis – kelti visų grandžių medicinos darbuotojų darbo užmokestį, gerinti technines jų darbo sąlygas.
LVŽS programoje numatomas minimalaus darbo užmokesčio lygio kėlimas, mokesčių, mokamų nuo mažiausių pajamų, mažinimas, galimybės mokėti mažesnes socialinio draudimo įmokas, nei numatomas nuo atitinkamo viso etato darbo užmokesčio, panaikinimas.
Pinigai iš alkoholio, vaistų ir reformos
Kaip galimas LVŽS premjeras minimas europarlamentaras Bronis Ropė sako, kad bene garsiausiai girdimą pažadą padidinti pensijas 40 eurų jau kitąmet bus tikrai įmanoma įgyvendinti be papildomų išlaidų.
„Pertvarkius kai kuriuos dalykus, tų pinigų savaime atsiranda. Norime atsisakyti privačių fondų ir nemaitinti jų mokesčių mokėtojų pinigais. Taip atsirastų kiekvienam pensininkui po 20 eurų. Likusi dalis atsirastų „Sodrai“ nemokant palūkanų už skolą valstybės biudžetui“, – teigia pašnekovas.
Dar vienas iš galimų finansų šaltinių būsimoms permainoms, pasak B. Ropės, – valstybės alkoholio monopolis. Politikas pažymi, kad šioje srityje yra gaunama apie 200 mln. eurų pelno, tad perėmus ją į valstybės rankas, tuos pinigus galima nukreipti reikiamoms programoms įgyvendinti. Čia pasitarnaus ir didesni akcizai alkoholiui, įsitikinęs B. Ropė.
„Kalbant apie medikų atlyginimų didinimą ir techninės bazės gerinimą, labai didelis rezervas – vaistai. Tiek kompensuojamų vaistų apmokėjimas, tiek apskritai vaistų kainos. Todėl viena mūsų idėjų – peržiūrėti vaistų prekybos reikalus.
Kas dėl aukštojo mokslo, mūsų mintis – duoti užsakymus aukštosioms mokykloms, o tie, kuries studijuos valstybės finansuojamose vietose, turės prievolę valstybei atidirbti“, – pažymi B. Ropė.
Jo teigimu, taip pat ketinama reformuoti viešąjį sektorių, optimizuoti ministerijų biudžetus, pasinaudoti vadinamojo Junckerio plano galimybėmis, peržiūrėti ir taupiau naudoti ES lėšas.
„Mes tikrai laikysimės fiskalinės drausmės ir sieksime subalansuoti biudžetą. Norime atlikti mokesčių reformą ir įvesti progresinius mokesčius. Šioje srityje atsirastų daugiau pajamų, būtų labiau perskirstomas bendrasis vidaus produktas (BVP).
Nuo pirmos dienos pinigų nereikia, nuo pirmos dienos reikia darbų, o pinigų prireiks po kelių mėnesių, pusmečio ar metų“, – tikina politikas.
Pensijas tikrai padidins, dėl kitų pažadų – neaišku
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neabejoja, kad „valstiečiai“ pensijas tikrai padidins, tačiau tiek jis, tiek socialinės ekonomikos ekspertas Romas Lazutka turi abejonių dėl kitų pažadų įgyvendinimo.
„Tai, kaip ketinama atrasti lėšų pensijoms didinti, – ne tiek stebuklingo recepto atradimas, kiek noras įvykdyti vieną esminių pažadų. Manau, kad jie tai padarys, nes tai yra garbės reikalas“, – kalba G. Nausėda.
Pašnekovai sutinka, kad tai, ar visus užmojus LVŽS sugebėtų įgyvendinti nesiskolindama ir nepažeisdama Fiskalinės drausmės įstatymo, labai priklauso nuo to, per kokį laikotarpį tą siekiama padaryti – greičiausiai prireiktų daugiau laiko, nei „valstiečiams“ norėtųsi.
„Nežinant finansinės numatytų programų išraiškos, labai sunku atsakyti į klausimą, ar išsikeltus tikslus įmanoma įgyvendinti nesiskolinant. Antra, neaišku, per kokį laiką jie tai tikisi įgyvendinti.
Tačiau samprotavimai, tarkime, dėl švietimo sistemos yra susiję su papildoma ir tikrai nemaža kaina. Fiskalinės drausmės įstatymas, rašant programą, turbūt nelabai rūpėjo: su tuo dažniausiai susiduriama, kai programos pradedamos įgyvendinti. Manau, kad tai būtų, jei ne šaltas dušas, tai apetito ribojimas. Tektų jas išskleisti per didesnį metų skaičių arba atsisakyti finansuoti kitas programas“, – svarsto G. Nausėda.
Ekonomistų teigimu, B. Ropės įvardyta viešojo sektoriaus reforma ir išlaidų optimizavimas būtų labiau simbolinis veiksmas nei realus ir pakankamas finansų šaltinis numatytoms naujoms programoms finansuoti.
Vis dėlto tiek G. Nausėda, tiek R. Lazutka mano, kad savo pažadus LVŽS stengsis įgyvendinti, paisydama fiskalinės drausmės apribojimų.
„Tos priemonės, kurias jie siūlo, nėra kažkoks didelis pinigų švaistymas, tai nėra kažkas, ko nebūtų kitose šalyse. Tiems dalykams, kuriuos jie siūlo, mes išleidžiame mažai ir tų išlaidų didinimas yra pagrįstas. Jei mokesčių reforma nepavyktų ir nebūtų surinkta pinigų, kitas kelias būtų skolintis. Bet nemanau, kad jis bus pasirinktas“, – kalba R. Lazutka.
