Dar rugpjūtį tarnyba gavo skundą, kad neįgaliesiems neprieinamos taromatų patalpos – yra laipteliai, patalpų durys per siauros, pačių taromatų aukštis nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Įstatyme numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, o jų nesudarymas laikomas lygių galimybių pažeidimu. Atlikus tyrimą konstatuota, kad taromatų patalpų nepritaikymas diskriminuoja žmones, turinčius negalią.
Statybos reglamente teigiama, kad visi neįgaliems žmonėms svarbūs negyvenamieji pastatai privalo būti pritaikyti tokių asmenų poreikiams.
Jei taromatas įrengtas pastato viduje, turi būti užtikrintas patekimas asmenims, turintiems negalią. Tačiau problema kyla, kai taromatai yra ne parduotuvės viduje, o šalia esančiuose specialiuose konteineriuose. Tokie statiniai nepatenka į Statybos reglamente nurodytą statinių sąrašą – jie priskiriami prie kilnojamųjų daiktų (ne statinių).
Taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pažymi, kad supirkimo paslaugas teikiantiems asmenims jokiais teisės aktais nėra įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad taros supirkimo vietos būtų pritaikytos asmenų, turinčių judėjimo negalią, poreikiams.
Siūlo keisti reglamentavimą
Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės manymu, būtina priimti teisės aktus, kurie nustatytų reikalavimus pritaikyti taromatų patalpas neįgaliesiems.
Todėl kontrolierė kreipėsi į Aplinkos ministeriją siūlydama teisės aktuose, reglamentuojančiuose taros supirkimo paslaugų organizavimo tvarką, įtvirtinti pareigą užtikrinti paslaugų teikimo vietos pritaikymą neįgalių asmenų poreikiams.
Taip pat kreiptasi ir į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narių, teikiančių supirkimo paslaugas, bei „Norfos mažmenos“ administraciją dėl poreikio taromatų patalpose pašalinti kliūtis, ribojančias paslaugų teikimą asmenims, turintiems judėjimo negalią.
Tarnybos vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams Mintautė Jurkutės teigimu, daugiausia kliūna lauke esantys taromatai.
Dėl esančių parduotuvių viduje kol kas niekas nesiskundė. Tie pastatai lauke nepriklauso jokiam reglamentavimui ir nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų užtikrinti lygias galimybes. Verslas tai gali padaryti savo laisva valia, skatinamas socialinio atsakingumo. Atsiradus teisės aktui, būtų galima reikalauti.
Pasak M. Jurkutės, kolegos tyrė situaciją. Prie kai kurių taromatų buvo parašyta, kad galima išsikviesti darbuotoją, tačiau tai nėra patogu.
„Tai neužtikrina savarankiško žmogaus galimybių pasirūpinti savo poreikiais“, – sako ji.
Tuo labiau jei būna susidariusi eilė, lauke šalta ir pan. Kiti galbūt prašo artimųjų, draugų pagalbos.
Sprendžiama ne įstatymu?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo manymu, Lygių galimybių kontrolierius tarnybos informacija ir tyrimas yra kiek pavėluoti. Jau imtasi veiksmų.
„Mes jau vasarą buvome gavę kreipimąsi iš neįgaliųjų organizacijų. Visos suinteresuotos šalys pasidalijo lūkesčiais ir galimybėmis“, – sako jis.
Pasak L. Vilimo, nuspręsta daryti taip, kaip ir kitose šalyse. Prireikus sugrąžinti tarą, neįgalieji gali kreiptis į parduotuvės personalą, kuris pagelbės. Jie informuoti, pamokyti. Tai esą praktinis būdas, kaip išspręsti problemą.
Ar ant visų taromatų durų nurodoma ši informacija, jis tiksliai negalėjo atsakyti, tačiau teigė, kad bendra informacija pateikiama visur ir nurodomas telefonas, kuriuo esant reikalui galima kreiptis.
Direktoriaus teigimu, tai nėra masinis dalykas, nes daug kur taromatai yra parduotuvės viduje. Be to, taromatai ir vadinamieji konteineriai nėra parduotuvių nuosavybė, ne jie užsakė. Jo manymu, kontroliuojančiai institucijai greičiausiai nėra suprantama, kaip galima greitai ir efektyviai suinteresuotoms pusėms tarpusavyje susitarti, nes problemos teisės aktais esą neišspręstų.
„Nei įstatymu, nei priverčiamuoju būdu neišspręsime problemos. Tai verslo, kiekvienos parduotuvės žmogiškumo ir garbės reikalas užtikrinti reikiamas sąlygas“, – įsitikinęs L. Vilimas.
Įžvelgia dar vieną pavojų
Neįgaliųjų aplinkos asociacijos vadovas Algis Giba sako, kad ir Panevėžyje neįgaliesiems kyla sunkumų – tie patys konteineriai su taromatais stovi visur. Nesvarbu, ar žmogus vaikšto su ramentais, ar turi sudėtingesnę negalią ir sėdi vežimėlyje – patekti sudėtinga. Kliūtimi tampa prie įėjimo esantys laipteliai, nuovažos nebuvimas, siauros patalpos.
„Pats daiktas nepritaikytas. Lygiai taip pat savo laiku buvo su „Snoro“ bankeliais“, kurie stovi iki šiol. Tai laikinas statinys be pamatų ir gali paprasta tvarka be statybos leidimo statyti“, – sako A. Giba.
Jis teigia pats taromatais dėl negalios ir susidarančių kliūčių nesinaudojantis – nei lauko, nei vidaus. Prireikus tarą priduoda šeimos nariai. Taip pat sako, kad jo aplinkoje yra daug neįgaliųjų, iš kurių girdi apie šias problemas. Tik tai būna išsakoma privačiame pokalbyje.
„Neįgaliuosius, kurie turi sunkesnę fizinę negalią, vis tiek kažkas prižiūri, padeda, tai tie gal aptarnauja, bet tai iš tikrųjų dalinis sprendimas. Tarnyba šiuo atveju visiškai teisi“, – pritaria išvadai dėl diskriminacijos A. Giba.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė sako, kad taromatų pasiekiamumo klausimas su prekybininkais buvo iš dalies išspręstas, vyko derybos su prekybos tinklais. Jos teigimu, dabar pastatytųjų taromatų nepakeisi, tačiau į juos sunku patekti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Net ir patekus, sėdinčiam vežimėlyje žmogui sunku ten apsisukti, sunku pasiekti gana aukštai esančią angą, į kurią dedama tara. Nepatogu ir mamoms su mažais vaikais.
Geranoriškai susitarta, kad pagelbės darbuotojai. Vis dėlto, prezidentės manymu, būtų gerai, kad pasiekiamumo klausimas būtų reguliuojamas teisės aktais.
R. Kavaliauskaitė įžvelgia ir dar vieną gresiančią problemą. Kol kas daliai neįgaliųjų tarą padeda priduoti socialiniai darbuotojai ir ši paslauga nekainuoja, tačiau jau kalbama, kad reikėtų apmokestinti.
