Pasak jo, 19 mln. eurų (65,6 mln. litų) vertės projektas pasirašius sutartį techniškai turės būti įvykdytas per dvejus metus, dar vieneri metai - numatomas garantinis laikotarpis.
Planuojami įrenginiai turėtų valyti daugiausia už Kauno ribos į Nemuną suplaukiančias nuotėkas, todėl sumažėtų Nemuno tarša.
Kaune lankęsis V. Adamkus teigė, kad nuo šio vandenvalos projekto įgyvendinimo priklauso ne tik Nemuno ir Kuršių marių, bet ir Baltijos jūros ekologinė būklė. Šalies vadovas Kaune domėjosi aplinkosaugos projektais ir ypač - nuotėkų valymo įrenginių darbų konkursais. Dėl pastarojo konkurso skaidrumo anksčiau buvo kilę įtarimų, priekaištauta, kad jis dirbtinai delsiamas.
APVA vadovui ir kitiems - Kauno savivaldybės, "Kauno vandenų", Aplinkos ministerijos - atstovams trečiadienį teko aiškintis Prezidentui dėl užsitęsusio Kauno nuotėkų valymo konkurso ir įrodinėti, kad ES lėšos aplinkosaugos projektams netrukus bus pradėtos sparčiai įsisavinti.
"Nesuvokiama padėtis, kuomet pinigų yra, tačiau nesugebama jais pasinaudoti", - priekaištavo V.Adamkus. Pasak jo, konkursai ir darbai vyksta lėtai dėl biurokratinių kliūčių.
"Akivaizdu, kad tos pačios priežastys trukdo ne tik pradėti vandenvalos įrenginių statybą, bet ir apskritai prisideda prie menko Europos Sąjungos lėšų, skiriamų aplinkosaugos projektams įgyvendinti, įsisavinimo", - sakė V.Adamkus.
K.Tuminas Eltai sakė, kad netrukus iš APVA įvairiems aplinkosaugos projektams skirtų lėšų turėtų būti pradėti įgyvendinti ir kiti stambesni projektai - įrengti Mažeikių, Kėdainių ir Plungės vandenvalos įrenginiai ir pradėtos Alytaus, Vilniaus ir Marijampolės sąvartynų statybos.
Lietuva pasirašė susitarimus su Europos Komisija, pagal kuriuos mūsų šalies aplinkos apsaugos projektų finansavimui 2000-2004 metams yra skiriama 1,374 mlrd. litų. Iki šių metų liepos buvo panaudota tik 94 mln. litų - 7 proc. visos sumos. Iki metų pabaigos numatyta panaudoti apie 246 mln. litų.