Konfliktas tarp S. Jakeliūno ir A. Butkevičiaus išryškėjo 2014 metų pabaigoje. Tuomet S. Jakeliūnas dirbo A. Butkevičiaus patarėju finansų klausimais, tačiau atsistatydino.

Apie išsiskyrimo priežastis vyrai iki šiol kalba prieštaringai.

„Nekorektiškas laiškas“

„Galiu pasakyti: šitas konfliktas buvo labai viešai pateikiamas, nežinant tam tikrų detalių. Jis (S. Jakeliūnas – DELFI) buvo paprašytas, kad parašytų pareiškimą dėl to, kad nesuderinęs su manimi „Swedbank“ prezidentui parašė labai nekorektišką laišką ir buvo paprašytas palikti darbą ir parašyti pareiškimą“, – sekmadienį LRT televizijos eteryje pareiškė A. Butkevičius.

Pats. S. Jakeliūnas anksčiau sakė, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos atsistatydinęs, nes nebegalėjo produktyviai bendradarbiauti su tuometine Vyriausybe.

Anot jo, jo bei premjero pozicijos sutapo tik dėl euro, tuo metu kitos svarbios finansų problemos buvo nesprendžiamos arba atidedamos.

Paprašytas pakomentuoti A. Butkevičiaus teiginį apie laišką „Swedbank“ prezidentui, S. Jakeliūnas sakė, kad premjeras prieštarauja pats sau.

S. Jakeliūnas priminė, kad 2015 metų gegužės 14 dieną Seime atsakydamas į opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus klausimą, A. Butkevičius nurodė, kad S. Jakeliūnas buvo paprašytas išeiti, neva dėl to, kad nevykdė darbų, susijusių su euro įvedimu.

„Tas versijas jis įvairias skleidžia“, – DELFI sakė S. Jakeliūnas.

Tačiau kaip matyti iš posėdžio stenogramos, apie laišką A. Butkevičius sakė ir tada.

„Galiu pasakyti, kad jis ne pats pasitraukė, jis buvo atleistas. Jis būtų buvęs atleistas daug anksčiau, bet, žinot, buvo pasirengimas euro įvedimui, buvo labai įtemptas laikotarpis, jis visiškai nedalyvavo tame procese. Nesinorėjo tuo metu sukelti tam tikrų negerų dalykų, nes jis sau leido parašyti netgi Skandinavijos bankų kai kuriems prezidentams išskirtinius laiškus ir išdėstyti savo nuomonę“, – kalbėjo premjeras.

S. Jakeliūno teigimu, tikroji jo pasitraukimo versija buvo ta, kad 2014 metų gruodžio 15 dieną jis publikavo straipsnį pavadinimu „Kas apgins prievartaujamą „Sodrą“?“.

Jame ekonomistas kritikuoja Vyriausybę ir Seimą dėl to, kad jie pažeidinėja Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir neskiria asignavimų „Sodros“ biudžetui, nedidina socialinių išmokų ar pensijų.

„Po to straipsnio publikavimo premjeras išreiškė nepasitenkinimą, kad aš kritikuoju ir pasakė, kad mes negalėsime toliau dirbti. Tačiau jokių veiksmų nesiėmė, jokių atleidimo dokumentų nemačiau, jų nebuvo pateikta ir praėjus 2 ar 3 dienoms, supratęs, kad išreikštas nepasitenkinimas, nusprendžiau pats savo noru išeiti ir įsakymas kanceliarijoje buvo suformuotas tuo pagrindu, kad aš išeinu savo noru“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Tai, kad jis atsistatydino savo noru vėliau naujienų agentūrai BNS tvirtino ir premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Beje, minėtame straipsnyje S. Jakeliūnas prieš kelis metus rašė: „Būtina perkelti visą skolą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, o visas kitas išmokas, daromas iš „Sodros“ sistemos, padengti atitinkamomis įmokomis arba jas tinkamai finansuoti iš valstybės biudžeto“.

Būtent tai yra vienas iš jo dabar įvardijamų pirmųjų darbų, kuriuos įgyvendintų tapęs finansų ministru.

Pripažino, kad rašė

Vis dėl to, S. Jakeliūnas DELFI patvirtino, kad laiškas (tiksliau – laiškai) „Swedbank“ prezidentui rašyti buvo.

„Buvo laiškai, skambučiai, bet mano darbas yra bendrauti su bankais. Tuo labiau, jeigu jie pažeidžia įstatymus, o įstatymai buvo pažeisti, tiek euro įvedimo, tiek civilinio kodekso“, – sakė jis.

Pašnekovas nurodė, kad kreipėsi į dabar jau buvusį „Swedbank“ vadovą Stokholme Michaelą Wolfą.

„Jam buvo ir rašoma, ir kalbama su juo, jo kolegomis. Aš įsivaizdavau, kad tai mano darbas. Jei premjeras mano, kad aš neturiu teisės rašyti ir skambinti banko vadovams ar atstovams, tai mes skirtingai suprantame tą darbą. Taip, aš ne viską derinau su juo, bet jis buvo informuojamas apie problemas, pažeidimus ir apie jų sprendimo būdus“, – pasakojo S. Jakeliūnas.

Jis taip pat sakė, kad nežino, kurį konkrečiai laišką A. Butkevičius laiko nekorektišku.

Kalbės, bet ne su A. Butkevičiumi

S. Jakeliūnas turėtų vesti LŽVS ir LSDP derybas dėl galimos koalicijos, bet galutinio sprendimo, ar partiją atstovaus tikrai jis dar nėra.

„Vyksta pokalbiai viduje – dėl konsultacijų, tiek su socialdemokratais, tiek su Tėvynės sąjunga, bet kaip jos vyks ir kas jose dalyvaus nėra nuspręsta“, – sakė jis.

Ekonomistas teigė, kad principinių ir giluminių skirtumų tarp abiejų partijų programų ir vertybių nematytų, jei socialdemokratai tikrai būtų kairiąja partija ir realizuotų tai, kas yra jos ideologijoje ir programinėse nuostatose.

„Bet dažnai tas nevyksta ir dėl to, manau, kilo tos jų rinkiminės problemos ir rezultatai. Manau, kad galima būtų kalbėtis su kuo nors iš jų, bet su pačiu premjeru Butkevičiumi aš asmeniškai neįsivaizduoju, manau, jis taip pat“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (197)