Apie tai buvo pasakojama pastarojoje LRT televizijos laidoje „Specialus tyrimas“.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vien šiais metais išduota per 12,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje.
Darbdaviai skundžiasi: jei ne atvykėliai Lietuvoje sustotų statybos, restoranuose nebūtų kas kavą nešioja, o keliai pailsėtų nuo vilkikų, kurių nemažą dalį dabar vairuoja rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai.
Į Lietuvą pastaruoju metu plūstančiais darbo turistais patenkinti ir smulkieji verslininkai, pavyzdžiui, vilnietis Oskaras, į savo didžiulius namus įsileidęs dešimtis svetimtaučių nuomininkų ir taip radęs verslo nišą.
„Visiškai teisingai, kad žmogus būtų darbininkas ir patenkintas“, – aiškina laidoje kalbinamas vyriškis, vieno buto name vienu metu galintis suteikti nakvynę 47 asmenims, mokantiems po 4,5 Eur už parą.
Name apsigyvenę Tarasas ir Andrejus atvyko iš Ukrainos ir dirba vienoje iš Vilniaus statybviečių. Vyrai giria Vilnių – pas jus švaru europietiška, tikrų tikriausias užsienis ir tikri eurai, pažadėta po 800 eurų, tiesa, dar nesumokėjo, nes jie dirba dar tik pora savaičių, skelbiama laidoje „Specialus tyrimas“.
Jie tikino dirbantys oficialiai, turi Šengeno vizas ir darbo leidimus: „Viskas pagal įstatymą“.
Pigesnės darbo jėgos paklausa – milžiniška, nuolat švelninami apribojimai užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje.
Personalo importo sprendimų bendrovės atstovas Kirilas Curikovas pasakojo, kad bendrovė specializuojasi ieškant darbuotojų iš Ukrainos Lietuvos darbdaviams.
Statybininkai, mūrininkai, apdailininkai. Susidomėjimas didžiulis, bendrovės biure netyla skambučiai.
Paklaustas, kuo Lietuvos darbdaviams patrauklūs ukrainiečiai K. Curikovas sakė: „Nemanau, kad būtent ukrainiečių ieško, tiesiog reikia darbuotojų pamainos, nes Lietuvos rinkoje jų nėra trūksta“.
Tarpininkas tikina, kad ukrainiečiams Lietuvos darbdaviai moka tiek pat kiek lietuviams. Skirtumas tik toks, kad už vidutinę statybininko algą į mūsų šalį veržiasi dirbti ir aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
Ukrainos ekonomika merdi, čia trūksta darbo, dalis šalies kamuojama karo, o galimybė iš naujo pradėti gyvenimą ES labai vilioja, teigia darbo jėgos importuotojas.
Paklaustas, ar ateis toks laikas, kai specialistai bus tik įvežtiniai, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas laidai „Specialus tyrimas“ sakė:
„Galvoju, kad Lietuvoje situacija artėja linkt to, ką pasakėte – amatininkų, specialistų trūksta. Tie, kas išmano savo darbą, dirba Skandinavijos valstybėse, Britanijoje, o amatininkų, galinčių padaryti gerai, kokybiškai ir likusių Lietuvoje netiek daug“.
Vidutinis statybininko atlyginimas Ukrainoje – kiek daugiau nei 400 eurų, o čia jiems žadama mokėti dvigubai daugiau. Laikas kelti atlyginimus? Algos statybose sparčiai kyla, tačiau padėties tai negelbsti. Gerų specialistų katastrofiškai trūksta.
„Neseniai pas mane lankėsi vienos statybinės organizacijos vadovas ir sako: įdėjome skelbimą į darbo paieškos portalą, paskelbėme, kad mokėsime 1 tūkst. eurų atlygį ir nė vieno skelbimo negavau, pradėjo 2 savaitės praėjo, nė vieno skelbimo negavau. mane labai nustebino, pradėjau ieškoti to skelbimo įdėto ir iš tikrųjų skelbimas įdėtas ir aš labai nustebęs, kad neatsirado norinčių tą 1 tūkst. uždirbti“, – pasakojo D. Gedvilas.
Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių pastaraisiais metais tik daugėjo.
„Taip daugėjo. Jei praėjusiais metais turėjome per 8 tūkst. tai prieš 2–3 m. jų buvo 5 tūkst. Krizės laikotarpiu siekdavo 1 tūkst. išduodamų leidimų. Kuo ekonomikos pakilimas aukštesnis, kuo daugiau laisvų darbo vietų, kuo mažiau pretenduojančių į tas laisvas vietas, tada išauga poreikis įdarbinti užsieniečius“, – komentavo Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja Daiva Liugienė
Šiemet Lietuvoje leista įdarbinti jau daugiau nei 12 tūkst užsieniečių iš 44 šalių. Daugiau kaip pusė – iš Ukrainos.
