2015 m. Lietuvos gamyba Skandinavijos šalims bendrai sudarė 25 proc. arba 89,1 mln. Eur. Iš jų Švedijai – 13 proc., Danijai – 8 proc., o Suomijai – likusius 4 proc. arba 14,26 mln. Eur. Tačiau eksporto Suomijos link rodikliai vis didėja.

Viena priežasčių – iš Kinijos atgal į Europą grįžtantys europiečių gamintojų užsakymai. Taip pat Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) ir jos įmonės-narės pastebi tai, jog suomiai jau išeikvojo Estijos potencialą, todėl ieškodami naujų verslo galimybių aktyviai skverbiasi gilyn į žemyną, rašoma asociacijos pranešime spaudai.

Kodėl Suomija?

Lietuvos gamybinės įmonės ieško partnerystės ryšių Suomijoje dėl panašių motyvų. Pasak jų, Skandinavijos šalys yra pačios patikimiausios prekybos partnerės visoje Europoje. Jų pagrindinės vertybės yra žodžio laikymasis ir laiku vykdomi finansiniai atsiskaitymai. Užmegzti prekybinius ryšius Skandinavijos šalyse yra lengviau būtent su Suomija. Ši šalis, priešingai nei Norvegija ar Švedija, buvo susidūrusi su Sovietų Sąjunga ir dėl to labiau linkusi bendradarbiauti su Baltijos valstybėmis.

Suomija Lietuvos inžinerinei pramonei patraukli ir dėl to, kad tai pakankamai nauja, visiškai neišnaudota rinka, o šalis yra turtinga ir turi didelę perkamąją galią.

Konkrečius privalumus Suomijoje įvardija keleivinių autobusų gamyba užsiimančios bendrovės „Altas komercinis tranportas“ direktorius Edvardas Radzevičius: „Skandinavijos šalys, tarp jų Suomija, mūsų atveju pasirinktos neatsitiktinai.

Didžiausias dėmesys renkantis eksporto kryptis buvo kreipiamas į dislokacijos vietas. Mūsų gaminamas produktas reikalauja nemažų transportavimo kaštų, todėl prioritetas buvo teikiamas turtingesnėms ir mažiausiai geografine prasme nutolusioms Europos šalims“.

Konkurencingi tarp Baltijos šalių

Pasak pranešimo, Skandinavijoje Lietuva įgauna patrauklių gamintojų turinčios šalies įvaizdį. Tą lemia palanki logistika, geresnė infrastruktūra, išaugęs gaminių kokybės lygis, gerai organizuota tiekimo grandinė, per pastaruosius keletą metų įgyvendintos inovacijos gamybos procesuose ir investicijos į gamybos pramonės įrangą.

Pavyzdžiui, nuo 2006 m. Lietuvoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo daug investuota į naujausius pramonės įrengimus – kai kurie iš jų yra našesni ir kokybiškesni nei dalis naudojamų pačioje Suomijoje.

Ieškodami bendradarbiavimo Baltijos šalyse, suomiai ieško ir mažesnių kainų. Tokią pasiūlyti darosi sudėtinga, tačiau su Suomijoje siūlomomis kainomis Lietuvos gamintojai konkuruoti dar gali.

„Suomijos rinkoje Lietuva Europos mastu konkuruoja su Estija, Latvija, Čekija ir Lenkija. Galime pasigirti, jog šiuo metu esame konkurencingesni nei kaimynai estai, nes jų rinka jau yra užpildyta“, – padėtį aiškina Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidiumo narys ir Eksporto bei investicijų komiteto pirmininkas.

Tam pritaria ir šviestuvus gaminančios Šiaulių įmonės „Artilux“ direktorius Rimantas Damanskis. Pasak jo, būdami kaimynais, turime visas galimybes plėsti bendradarbiavimą su suomių įmonėmis. Joms esame logistiškai patogūs, nes dalis jų produkcijos keliauja giliau į Europą. Lietuvoje gamybos kaštai yra konkurencingi, be to ir požiūris į procesus daug kur sutampa.

Svarbiausia – įgyti pasitikėjimą ir tesėti pažadus

T. Jaskelevičius teigia, kad prieš keliolika metų situacija buvo kur kas sunkesnė, tačiau šiandien Skandinavijos šalyse esame ryškiai matomi ir pripažįstami kaip kokybiško, laiku pristatyto produkto tiekėjai. Vis dėlto, reikia apsišarvuoti kantrybe, mat skandinaviška prekybos kultūra remiasi ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tvirtu tarpusavio pasitikėjimu.

Suomijos verslininkams reikia laiko, kad galėtų įvertinti siekio bendradarbiauti rimtumą, nusiteikimą ir atsakingumą.

„Suomiai – reiklūs klientai, teks atlaikyti ne vieną auditą ir neplanuotą tikrinimą skirtingose gamybinėse srityse, priprasti prie įvairių specifinių reikalavimų, užtikrinti savalaikius pristatymus ir nepavesti kliento – tada verslo apimtys kasmet augs. Labai svarbu laikytis susitarimų ir įvykdyti, kas pažadėta. Suomijoje jau turint keletą žinomų klientų, kitus partnerius susirasti tampa žymiai lengviau“, – savo patirtimi dalijasi R. Damanskis.

Suomijos rinkos ypatumai

Vis dėlto, Lietuvos įmonės pripažįsta, kad Suomijoje konkurencija yra pakankamai didelė. Ši rinka visiems yra atviresnė negu, pavyzdžiui, Norvegija ar Beniliukso šalys, todėl ir žaidėjų yra daug, o prioritetas kažkurios vienos šalies gamintojams neteikiamas. Svarbiausia – tiekimo grandinės efektyvumas ir kokybė, iš kurios šalies tai bebūtų.

„Mes suomių verslo partneriams gaminame autobusus, o jie Suomijoje parduoda galutiniam vartotojui.

Keleivių pervežimus autobusais ten atlieka mažos ir vidutinės įmonės, jos yra vyraujančios šalyje, todėl klientai renkasi kokybiškus, bet paprastesnių specifikacijų modelius. Nors prioritetas teikiamas „Mercedes Benz“ markės autobusams, bet nėra reikalaujama prabangos ar ypatingų technologinių sprendimų, vyrauja paprastos, ekonominės specifikacijos. Dažnu atveju įmonės vadovai patys yra ir vairuotojai, sėdintys prie autobuso vairo, todėl jie puikiai žino, kokių produktų nori, ir didžiausias dėmesys skiriamas gaminio kokybei, funkcionalumui bei garantijai“, – pasakoja savo nišą Suomijos rinkoje atradęs E. Radzevičius.

Privalumus bendradarbiaujant su suomiais įvardija ir R. Damanskis: „Artilux“ turi ilgametę patirtį elektros įrangos gamyboje, o didžiąją dalį plastiko komponentų gamina mūsų dukterinė įmonė „Frilux“. Užsakovui patogu gauti galutinį gaminį iš vienų rankų ir patikėti valdyti visą tiekimo grandinę mums. Tuo mes esame pranašūs Suomijos rinkoje. Nesenai beveik 4 mln. Eur investavome į naują automatizuotą lakštinio plieno ir nerūdijančio plieno apdirbimo liniją lakštinio metalo apdirbimo ceche. Ir tikrai ne veltui – pirmieji šiame ceche pagamintų gaminių užsakovai taip pat buvo kokybę ir efektyvumą mėgstantys suomių partneriai“.

Suomiai daug dėmesio skiria naujų gaminių vystymui ir turi gilias inžinerines tradicijas. Automatizacijos lygis jų kompanijose aukštas, specialistų ir inžinierių žinios paremtos praktiniais įgūdžiais.

To paties jie reikalauja ir iš partnerių. Užtikrinti nuolatinę kokybę, pristatymą laiku, investuoti į gamybos procesų optimizavimą ir mažinti gamybos savikainą – tai uždaviniai, padėsiantys išlikti konkurencingiems Suomijoje ir kelti pragyvenimo lygį Lietuvoje.