"Tekstilininkai turėtų išsiaiškinti, kas prisidės prie jų to žygio, tada, aišku, Vyriausybė dės visas pastangas politiškai padėti. Pirmą žingsnį turi žengti tekstilininkai - reikia surasti valstybes sąjungininkes, kurios pritartų vienam ar kitam sprendimui ES viduje", - kalbėjo ministras.
Pasak jo, tekstilininkų padėtis nėra labai lengva, nes Europos Sąjungoje tekstilės gamintojų "ne tiek daug ir likę".
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas sakė tikįs, jog Lietuvos tekstilininkų nuogąstavimus ministrai perduos kitą savaitę Lietuvoje viešėsiančiam Kinijos užsienio reikalų ministrui.
Jis nurodė, jog asociacija bendradarbiauja su tekstilės pramonės asociacijomis Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje.
Kai kurie susitikime dalyvavę tekstilininkai tikino prieš Kiniją galintys atsilaikyti be politikų pagalbos. "Audimo" generalinė direktorė Ona Balžekienė žurnalistams teigė, jog Lietuvos įmonės turėtų išnaudoti savo artumą prie Europos.
"Kinija negali į Europą tiekti greitai, todėl jiems tenka neskubūs, dideli užsakymai. Todėl išliks tos Lietuvos įmonės, kurios sugebės išnaudoti geografinį artumą - tiekti produkciją greitai, mažomis partijomis. Tam reikia inovacijų, reikia keisti savo verslo strategiją, bet tikrai yra labai daug galimybių ir perspektyvų", - kalbėjo O. Balžekienė.
Apie 75 proc. "Audimo" apyvartos yra sukuriama gaminant gaminius su užsienio bendrovių prekės ženklais. Likusius gaminius "Audimas" gamina su savo prekės ženklu ir jais prekiauja Baltijos šalyse.
Šių metų pradžioje pasibaigus Pasaulio prekybos organizacijos tekstilės ir drabužių susitarimo galiojimui Kinija pradėjo laisvai, be kvotų, prekiauti Europos ir JAV rinkose.
Birželį buvo išvengta tekstilės prekybos karo, kai ES prekybos komisaras Peteris Mendelsonas ir jo kolega iš Kinijos Xilai Bo susitarė iki 2007 metų pabaigos riboti 10 Kinijos tekstilės produktų kategorijų importo į ES augimą nuo 8,5 iki 12,5 procento.
Tekstilininkai: mūsų verslui kenkia blogas šakos įvaizdis
Vyraujantis įsitikinimas, kad Lietuvos tekstilės verslas išgyvena sunkius metus, nors ir neteisingas, jau pradėjo kenkti verslui, tikina Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija.
Dėl jo tekstininkais nepasitiki verslo partneriai, su ja savo ateities nenori sieti profesiją besirenkantys studentai.
"Daug kalbama, kad pramonė žlugs, tad jau bankininkai į mus žvairuoja, kad galime žlugti", - antradienį po susitikimo su ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu kalbėjo Jonas Karčiauskas. J.Karčiauskui priklauso bendrovė "Audėjas".
Jo duomenimis, antrojo šių metų ketvirčio Lietuvos tekstilės eksportas buvo gerokai didesnis nei pernai tuo metu. Tai atsispindėsią ir Statistikos departamento duomenyse, tikisi jis.
Ir J. Karčiauskas, ir K. Daukšys prastą tekstilės šakos įvaizdį siejo su tuo, kad Lietuvos abiturientai stengiasi išvengti siuvimo technologų, inžinierių profesijos - o šios specialybės darbuotojų jau trūksta.
"Šis trūkumas gali būti didžiausias stabdys pramonės plėtrai šiuo metu. Senoji karta išeina į pensiją, sensta, o jaunimo neatsirado, kadangi tam tikrą laiko tarpą tai nebuvo madinga specialybė", - tvirtino K. Daukšys.
Anot jo, trūkumas nėra susijęs su emigracija, nes inžinieriai ir technologai yra gerai apmokami darbuotojai.
Ministro duomenimis, šiais mokslo metais į specialybes, susijusias su tekstile, stojo daugiau studentų nei ankstesniaisiais.
Tekstilininkai ministrui taip pat kalbėjo apie struktūrinių fondų pinigų skirstymą bei Kinijos tekstilės antplūdį į liberalizuotą Europos Sąjungos rinką.
"Audimo" generalinė direktorė Ona Balžekienė žurnalistams kalbėjo, jog ministerija tekstilininkams gali padėti skatindama inovacijas bei eksportą.
"Įmones, kurios diegia inovatyvias technologijas, reikėtų tiesiogiai paremti", - svarstė "Audimo" vadovė.
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos įmonėse dirba apie 60 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, jog šioje pramonės šakoje yra sukuriama apie 14 proc. šalies BVP.