SEB banko makroekonomikos apžvalgos renginyje G. Nausėda pastebėjo, kad net ir labiausiai išsišokantys politikų pasiūlymai programose dėl didesnių pajamų nesuviliojo rinkėjų.
Pavyzdžiui, Darbo partija žadėjo įvesti antrą pagal dydį partijų programose minimalų užmokestį, tačiau tas partijai nepadėjo peržengti 5 proc. slenksčio Seimo rinkimuose.
„Žadamų atlyginimų varžybose laimėjo Lietuvos laisvės sąjunga, bet tai taip pat A. Zuoko partijai nepadėjo laimėti rinkimuose“, – pastebėjo ekonomistas.
Kalbėdamas apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungą G. Nausėda paminėjo, kad ši partija savo programoje apskritai vengė skaičių. Socialdemokratų programą įvardijo kaip nuosaikią, o konservatorių ir Liberalų sąjungos panašias.
„Vienas įdomesnių Tėvynės sąjungos pažadų, kad į Lietuvą sugrįš 80 tūkst. emigrantų, bet emigracija vyksta visada. Jei sugrįš 80 tūkst. daugiau nei išvyks, tada jau būtų gerai“, – komentavo G. Nausėda.
Ekonomistas skaičiavo, kad jei partijų programose nurodomų vidutinių darbo užmokesčių pažadai išsipildytų, Lietuvoje darbo užmokestis turėtų augti po 15 proc. kasmet, tačiau paskutiniais metais jie augo vos 5-6 proc.
Lietuvos laisvės sąjunga savo partijos programoje buvo numačiusi 2020 m. 1450 eurų vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, Liberalų sąjūdis – 1000 eurų, konservatoriai – 1250 eurų, Darbo partija – 1110 eurų, socialdemokratai – 1100 eurų, „tvarkiečiai“ – 999 eurai. Dabar vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatskaičius mokesčių – 772 eurai.
Ar Lietuvoje yra tinkama ekonominė situacija augti atlyginimams daug greičiau? G. Nausėda siūlo būti akylesniems.
Pasak jo, niūresnę aplinką kuria tai, kad šalis žengia į kuklesnio augimo stadiją, kur galima tikėtis 2-3 proc. augimo.
Vis dėlto analitikas žada, kad nors šalyje ekonomikos augimas bus lėtesnis, jis vyks, o kartu atlyginimai augs ir politikams nesikišant.
Komentuodamas naujos valdžios atėjimą į Seimą ekonomistas pabrėžė, kad naujas Seimas privalo greičiau ir ryžtingiau priimti sprendimus, ypač siekiant stabdyti emigraciją. SEB atstovas taip pat paminėjo būtinybę optimizuoti vidurines mokyklas, konsoliduoti universitetus ir aukštąsias mokyklas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad pirmoje naujo Seimo kadencijos pusėje progresinių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nebus, tačiau artėjant kadencijos pabaigai diskusijų apie progresinius mokesčius vėl gali kilti.
Jei į Seimą patekusios partijos laikysis savo programų, pažymėjo G. Nausėda, Lietuva turėtų tikėtis mažinamo darbo jėgos apmokestinimo.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augs 2,2 proc., kitais metais – 2,5 proc., 2018 m. – 3 proc. Vidutinė metinė infliacija atitinkamai didės 0,8 proc., 1,5 proc. ir 2,5 proc.
Skaičiuodami vidutinio darbo užmokesčio augimą ekonomistai numato, kad šiemet jis augs 7 proc., kitais ir 2018 m. – po 6 proc.
Kalbėdamas apie situaciją euro zonoje G. Nausėda ją apibūdino kaip plūduriavimą.
„Kitaip situacijos pavadinti ir negaliu. Kalbant apie „Brexit“, nuostoliai yra Didžiajai Britanijai, bet kontinentinė Europa susitvarkė gerai, bet didžiausia problema, kuri tęsis dar bent 2-3 metus, politinis neapibrėžtumas“, – komentavo ekonomistas. Kartu jis nurodė, kad Europos centrinio banko keliamos bazinės palūkanų normos negalima tikėtis artimiausius 2-3 metus.
Situaciją Rusijos ekonomikoje G. Nausėdoje taip pat įvardijo kaip „plūduriavimą“, tačiau nuosaikioje recesijoje. Vis dėlto ekspertas pastebėjo, kad kitais metais Rusija jau turėtų išlipti iš recesijos.
