Darbdavių organizacijos argumentavo priešingai – Seimo daug kartų koreguota paskutinė DK redakcija nusvėrė svarstykles darbuotojų naudai.

Tad kaip gi yra iš tikrųjų ir kokios konkrečios galimybės atsivers tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams, dirbantiems statybų sektoriuje, nuo 2017 m. sausio 1 dienos?

Naujos darbo sutarčių rūšys

Reaguojant į darbo rinkoje esančią situaciją, DK numatytos naujos darbo sutarčių rūšys arba naujai reglamentuojamos jau buvusios darbo sutarčių rūšys. Šios naujovės labai aktualios statybininkams, projektuotojams ir kitiems statybų rinkos dalyviams.

Atsiranda galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, anksčiau tai buvo draudžiama. Tiesa, terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalės būti daugiau nei 20 % visų įmonėje sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Ši proporcija turės būti išlaikyta visą laiką, todėl darbdavys privalės stebėti, kad riba nebūtų peržengta.

Jurgita Karvelė
Foto: Organizatorių archyvas

Sumažėjus neterminuotų darbo sutarčių skaičiui ir atitinkamai terminuotų sutarčių daliai peržengus 20 % ribą, matyt, reikės dalį terminuotų sutarčių pakeisti į neterminuotas.

Tad, nors terminuotos darbo sutarties maksimalus terminas ir sutrumpėjo nuo penkerių iki dvejų metų, didesnės šios rūšies darbo sutarties sudarymo galimybės „atperka“ šį termino sumažėjimą.

Naujajame DK taip pat atsiranda nauja darbo sutarties rūšis, kuri turėtų būti aktuali architektūros ir kitų projektavimo sričių darbuotojams – tai projektinio darbo sutartis.

Projektinio darbo sutartis yra terminuota sutartis, kurios skirtumas nuo įprastos terminuotos darbo sutarties yra tai, kad darbuotojas atlieka savo funkciją įgyvendinant konkretų projektą.

Projektinėms sutartims būdinga tai, kad darbuotojas savo darbo laiką tvarko savarankiškai, o sutartis baigiasi užbaigus projektą. Atlyginimą taip pat galima nustatyti ne tik fiksuotą, bet ir susieti jį su projekto įgyvendinimo sėkme.

Statybų sektoriuje nuolat trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, populiarumo turėtų sulaukti pameistrystės sutartis. Ši sutartis galės būti sudaryta su darbuotojais, kurie darbo vietoje sieks įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų.

Pameistrystės sutartis bus terminuota, o maksimalus jos terminas – šeši mėnesiai.

Sutartis galės būti sudaryta tiek kartu su mokymo sutartimi, tiek ir be jos. Pagal tokią sutartį iki 20 % pameistrio darbo užmokesčio galės būti skiriama darbdavio patiriamoms mokymo išlaidoms (jas sudaro paslaugų, medžiagų ir kita vertė).

Na, o daugiausia diskusijų sukėlusi, prezidentės vetuota, tačiau Seimo vis tiek palikta galioti nenustatytos apimties darbo sutartis (kitaip vadinama „nulio valandų darbo sutartis“), pagal kurią darbuotojai dirbtų tiek, kiek jų paprašytų darbdavys, negalės būti sudaroma dirbant statybos darbus – tokį draudimą aiškiai įvardija DK.

Agnietė Venckienė
Foto: Bendrovės archyvas

Darbo laikas ir viršvalandžiai

Lauko statybos darbų sezonas Lietuvoje yra gana trumpas, todėl, esant geroms oro sąlygoms, darbdaviai siekia nudirbti kuo daugiau darbų, o darbuotojai – uždirbti kuo didesnį atlygį. Galimybė taikyti lankstų darbo laiką, suteikti darbuotojams daugiau darbo ir atitinkamai didesnį užmokestį, naudinga ne tik darbdaviams, tačiau ir darbuotojams.

Dėl anksčiau darbo įstatymų nustatytų ribojimų darbo laikui, daugelis darbdavių būdavo priversti samdyti naujus darbuotojus tam pačiam darbui, kurį galėdavo ir norėdavo atlikti esami darbuotojai. Naujasis DK atveria naujų galimybių.

Visų pirma, naujasis DK numato lankstesnį darbo grafikų keitimą. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikai turės būti pranešami darbuotojams vėliausiai prieš penkias darbo dienas, o keičiami – pranešant prieš dvi darbuotojo darbo dienas.

Tiesa, grafiko keitimas galimas tik išimtiniais atvejais. Ankstesnis Darbo kodeksas grafiko keitimo galimybės iš viso nenumatė, todėl kiekvienas darbdavys šią problemą spręsdavo savaip.

Antra, o tai ypač aktualu statybų sektoriui, maksimali savaitės darbo laiko norma su viršvalandžiais (jeigu yra dirbamas ir papildomas darbas) nuo 48 valandų padidinta iki 60. Esant darbuotojų sutikimui, bus galima dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę. Be to, iki 180 valandų padidinta maksimali metinė viršvalandžių norma.

Tokie pakeitimai leis darbuotojams dirbti ilgiau ir užsidirbti didesnes pajamas. Be to, darbuotojai vietoje didesnio apmokėjimo už viršvalandžius galės pasirinkti papildomas apmokamas atostogų dienas.

DK taip pat įtvirtina dalinę prastovą kaip alternatyvą galimam darbuotojų grupės atleidimui. Susiklosčius nepalankioms nuo darbdavio nepriklausančioms aplinkybėms, darbdavys galės nustatyti dalinį darbą – iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnį darbo laiką.

Tiesa, sprendimą dėl dalinio darbo turės priimti „Sodros“ teritorinis skyrius, tačiau darbo užmokesčio kompensaciją už sumažėjusį darbą taip pat mokės valstybė. Tokiu atveju bus išsaugotos darbo vietos ir visi darbuotojai, tai naudinga abiem šalims.

Galimybė nukrypti nuo DK nuostatų

Naujajame DK atsiranda galimybė nukrypti nuo DK reguliavimo sudarant sutartis su aukštos kvalifikacijos ar aukštesnes pareigas einančiais darbuotojais, kurie tenkins DK numatytą atlyginimo cenzą: ne mažiau nei du vidutiniai darbo užmokesčiai šalyje (šiuo metu tai yra apie 1 550 eurų, neatskaičius mokesčių).

Tiesa, nukrypimų negalės būti: dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties nutraukimo, darbuotojų saugos ir sveikatos ir kt., tačiau kitais klausimas darbuotojas ir darbdavys nebebus saistomi privalomų DK reikalavimų.

Pavyzdžiui, DK numato, kad darbuotojas su darbdaviu gali susitarti, jog darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdavio išlaidas darbuotojo mokymams, jeigu darbo sutartis nutraukiama nepraėjus dvejiems metams nuo darbo pradžios.

Su darbuotojais, kurių darbo užmokestis bus ne mažesnis kaip du vidutiniai darbo užmokesčiai, bus galima susitarti ir dėl ilgesnio termino, kurio neišdirbęs darbuotojas privalės atlyginti mokymų išlaidas.

Be abejo, tai tik dalis visų naujovių, kurias įtvirtinta naujasis DK. Šie pakeitimai turėtų teigiamai atsiliepti visai statybų rinkai, taip pat darbdaviams ir darbuotojams. Darbdaviai, turėdami galimybę lanksčiau taikyti darbo įstatymus, nebus priversti kurti dirbtinių situacijų, kurios atitiktų įstatymų reikalavimus bei baimintis priimti į darbą darbuotojus, kurių netrukus galbūt nebereikės. Darbuotojai turės galimybę daugiau dirbi ir užsidirbti, o nesant darbo turėti laisvo laiko, neprarasdami darbo.