Penktadienį DELFI tiesioginėje transliacijoje „Balsuok 2016” diskutavo socialdemokratė, buvusi ūkio ministrė B. Vėsaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas į Vyriausybę, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius.
B. Vėsaitė pokalbio metu prisipažino, kad labiausiai jai būtų mielas energetikos ministrės postas po rinkimų, tuo metu A. Abromavičius teigė nesibaiminantis sunkių darbų ir norėtų tvarkytis su valstybinėmis įmonėmis. TS-LKD šešėliniame ministrų kabinete jis įvardijamas kaip galimas ūkio arba susisiekimo ministras.
„Matau, kad valstybinėse įmonėse dar yra labai daug šventų karvių ir tai mane labai stebina“, - sakė jis.
Paklaustas, ką turi omenyje, A. Abromavičius teigė: „Manau, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ galima būtų praskaidrinti situaciją. Kaip tik šiandien pasižiūrėjau 2015 m. „Lietuvos geležinkelių“ ataskaitą. Mačiau, kas yra generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, tačiau visų kitų valdybos narių sąrašo nėra. Galbūt viceministras yra neprastas vadybos pirmininkas, tačiau nelabai normalu, kai valdininkas yra valdybos pirmininkas. Šiuo metu nepriklausomi direktoriai valstybės įmonėse sudaro 30 proc. Nesinorėtų, kad valdininkai spręstų valstybinių įmonių ateitį”.
Akistatoje prieš kameras buvo prisimintas ir A. Abromavičiaus darbas ministerijoje Ukrainoje. Čia socialdemokratė nesusilaikė įgelti oponentui. Pasak jos, bendraudama Ukrainoje su politikais ji girdėjo, kad A. Abromavičius buvo kompetentingas, tačiau per „minkštas“ reformoms.
„Ir dar viena jūsų bėda, kad jūs mažai bendradarbiavote su politikais“, – pridėjo B. Vėsaitė.
Tuo metu Ukrainos pilietybę turintis lietuvis teigė, kad politikė turėtų geriau pasitikrinti savo informacijos šaltinius, nes šiuo atveju informacija – iš asmens, kuris pats prisidėjo prie reformų stabdymo.
Tiesioginės transliacijos metu buvo prisimintas ir vienas iš paskutinių Seimo didžiųjų darbų – naujo Darbo kodekso priėmimas.
B. Vėsaitė, užklausta, kodėl balsuojant dėl prezidentės veto Darbo kodeksui, ji susilaikė, atsakė: „Manau, kad Darbo kodeksas, kuris yra priimtas, turi per daug lankstumo ir per mažai saugumo darbuotojui. Iš tikrųjų mes esame pasiruošę taisyti klaidas dar šioje sesijoje“.
Pasak politikės, vis dėlto naujame Darbo kodekse yra ir gerų dalykų: profesinės sąjungos gali dalyvauti valstybinių įmonių valdyme, atsiranda išeitinių garantinis fondas.
A. Abromavičius sakė, kad naujas Darbo kodeksas Lietuvai reikalingas, tačiau jis sutinkąs su jį vetavusia prezidente Dalia Grybauskaite, kad jis negina dirbančiųjų interesų.
„Aš, kaip žmogus daugiau nei šešerius metus dirbęs Švedijoje ir penkiolika metų dirbęs švediškose įmonėse, esu gero balanso tarp darbo ir šeimosšalininkas. Todėl palaikome įvairias prezidentės pataisas, kurios labiau gintų pažeidžiamų socialinių sluoksnių žmones. Švedijoje padaryta daugybė eksperimentų, kurie parodo, kad šešių valandų darbo diena yra kur kas efektyvesnė“, - sakė jis.
Tačiau jis pripažino, kad Lietuva dar nepasiekė tokio gerovės lygio, kad galėtų galvoti apie tokios trukmės darbo dieną.
Atsakydamas į skaitytojo klausimą, kiek kilstelėjo Ukrainos ekonomiką, būdamas ministru, A. Abromavičius teigė: „Visų pirma, po 25 metų reformų sausros ir dėl Rusijos agresijos ne tik karine, bet ir prekybine prasme, ką mes radome ižde, tai buvo kaip karo zona. Bandėme makroekonominę situaciją stabilizuoti ir šiemet ekonomika jau auga, nors analitikai ir tarptautinės organizacijos to nesitikėjo“.
Pasak jo, taip pat pasiekta, kad Ukraina nebeperka dujų iš Rusijos bei reformos bankiniame sektoriuje.
A. Abromavičius, kalbėdamas apie mokesčius teigė, kad Lietuva nėra dar toje stadijoje, kai galima mažinti mokesčius, tačiau pažadėjo laikytis konservatorių programos, kad nebūtų įvedama naujų mokesčių, taip pat ir mokesčių lengvatų.
Socialdemokratė B. Vėsaitė savo ruožtu teigė, kad ir toliau pasisakys už progresinius mokesčius.
Abu konferencijos dalyviai pasisakė prieš automobilių mokesčius, nes automobilį mato daugiau ne kaip prestižo ar prabangos dalyką, o darbo priemonę.
B. Vėsaitė kalbėdama apie ateities darbus paminėjo LEZ plėtrą bei valstybės paramą startuoliams. Ji taip pat prasitarė, kad jei būtų jos valia sujungtų Energetikos ir Ūkio ministerijas, nes, pasak jos, iš Ūkio ministerijos likęs beveik tik turizmas.
Politikė prakalbo ir apie prekybos tinklus. Komentuodama nesėkmę riboti prekybos tinklų darbo laiką per šventes, savaitgaliais, B. Vėsaitė sakė, kad tie ribojimai turėjo būti Darbo kodekse.
„Bet aš vis vien nenurimsiu. Manau, kad savaitgaliais turėtų atsirasti niša ir smulkiajam verslui. Mane labai, sakyčiau, pykdo tai, kad prekybos tinklai pasijaučia visagaliais Lietuvoje. Dabar tas dokumentų rodymas perkant alkoholį vyresniems žmonėms... Aš visada buvau kovotoja prieš alkoholizmą, aš manyčiau, kad prekybos tinklai veidmainiauja.
Pažiūrėsime, kaip jie reaguos, kai pasiūlysime specializuotas alkoholio parduotuves su ribotomis darbo valandomis. Čia tai prieinamumo mažinimas“, – piktinosi socialdemokratė.
Į klausimą, kiek turėtų Lietuvoje uždirbti žmogus, kad nenorėtų emigruoti, A. Abromavičius atsakė teigdamas, kad ne tik pinigai lemia pasirinkimą, bet pastebėjo, kad atlyginimų skirtumas Lietuvoje labai didelis ir kaip problemos sprendimą mato spartų ekonomikos augimą, o atlyginimai, jo nuomone, turėtų augti bent 10 proc.
