Ką veikia į Lietuvą sugrįžę emigrantai? Atsakymas labai paprastas: apsisuka ir važiuoja atgal į užsienį, nes jokios reintegracijos sistemos Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Jei teoriškai sistema ir yra – ji neveikia, konstatuoja mokslininkai.
Tokia išvada pateikta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje konferencijoje „Demografinė raida: iššūkiai ir pasekmės Lietuvos ekonomikai“.
Lietuvos mokslininkai jau pripažįsta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui yra intensyvi emigracija. Kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4–5 žmonės; per dieną – beveik 100, per metus šalį palieka per 35 tūkst. žmonių. Nuo 1990 metų Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų.
Politikai pabrėžia, kad nuolat didėja į Lietuvą grįžtančių lietuvių skaičius. Per 8 šių metų mėnesius emigrantų grįžimas išliko panašus, kaip ir 2015 metais. Tačiau nutylima itin svarbi detalė.
„Didelė dalis atvykusių apsisuka ir grįžta atgal“, – neslepia VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė.
Specialistai apibūdino ir žmonių grupes, kurios dažniausiai išvyksta.
„Žemesnio išsilavinimo grupėje stebime 40 proc. didesnę emigraciją, nei turinčių aukštąjį išsilavinimą. Be abejo, yra ekonominiai veiksniai. Bedarbiai emigruoja 50 proc. dažniau nei dirbantieji“, – sako dr. Domantas Jasilionis iš VDU Demografinių tyrimų centro.
Politikams kalbant apie emigrantų sugrąžinimą mokslininkai pastebi, kad kol kas jokios sugrįžusių emigrantų reintegracijos programos, jei jos tokios apskritai yra, neveikia. Tai reiškia, kad darbo užsienyje patirties turinys lietuviai greičiausiai vėl grįš į užsienį.
„Mūsų tyrimas, deja, rodo, kad iki šiol šios priemonės neveikia. Tai yra bet kokia užsienio gyvenimo patirtis grįžusiems daugiau nei du kartus padidina pakartotinos emigracijos tikimybė. Tai yra labai tikėtina, kad turintis emigracijos patirtį bando įsikabinti, bet yra praktiškai 100 proc. tikimybė, kad jis vėl išvažiuos atgal į užsienį. Sistema neveikia“, – konstatuoja D. Jasilionis.
Mokslininkai ragina sekti kitų šalių pavyzdžiu.
„Užsienio patirtis rodo, kad pirmiausia grįžta išsilavinę ir kvalifikuoti emigrantai. Tai labai įdomu ir svarbu suprasti planuojant mūsų politines priemones. Gerosios praktikos yra kelios grupės. Visų pirma, numeris vienas – informacija, komunikacija, koordinacija.
Tai yra darbas ir informacijos skleidimas tiek grįžusiems, tiek gyvenantiems užsienyje. Aiškūs kriterijai, aiškūs informacijos šaltiniai kur ir kas atsakingas už reintegraciją, kur grįžęs emigrantas gali sulaukti pagalbos. Specialios grįžusių emigrantų reikalų tarnybos.
Labai įdomi Airijos patirtis – „Safe Home“ organizacija.
Specializuotos įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas. Žinoma, labai svarbi pagalba užsienyje gyvenančių emigrantų vaikams. Tai yra ugdymas ir aukštasis mokslas“, – sako mokslininkas.
D. Jasilionio teigimu, užsienio šalys netgi organizuoja specialias kampanijas, kurių metu ieškoma emigravusių aukštos kvalifikacijos specialistų.
