„Nors reitinge pakilome viena vieta, svarbiausiose srityse per vienerius metus kritome. Aukštojo mokslo ir mokymų srityje Lietuva užima aukštą poziciją, tačiau 7 iš 8 rodiklių šioje srityje Lietuva per metus pablogino. Ryškesnis proveržis, būtinas ruošiantis ketvirtajai pramonės revoliucijai, nepastebimas ir inovacijų srityje, kur smukimas siekia 6 vietas. Tuo tarpu pagrindinė konkurentė kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų Lenkija vejasi dideliais žingsniais“, - BNS teigė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Anot agentūros, Lietuva pakilo pagal 52 tyrimo rodiklius, 10 jų nepakito, tačiau šalis smuko pagal 50 rodiklių.

Lietuva pagal konkurencingumą yra 35 vietoje pasaulyje rodo naujausias Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas.

Pagal pagrindinių reikalavimų indeksą, kuriame skaičiuojama institucinė aplinka, infrastruktūra, makroekonominė aplinka, sveikatos apsauga bei švietimas, Lietuva užėmė 35 vietą. Blogiausiai šiame reitinge buvo įvertinta institucinė aplinka (51 vieta), o geriausiai - sveikata ir švietimas (32 vieta).

Pagal našumą skatinančius veiksnius Lietuva yra 36 vietoje - čia blogiausiai įvertintas šalies rinkos dydis (77 vieta), o geriausiai - aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas (26). Pagal inovacijas Lietuva užima 43 vietą.

Žemiausias vietas tarp 138 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vieta (2015 metais – 123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 116 (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 111 (116), gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 106 (108), atleidimo iš darbo išlaidas – 105 (109), teisinės sistemos efektyvumą – 99 (93) ir valdžios reguliavimo naštą – 92 vietą (103).

Estija su 4,78 balo pagal konkurencingumą išliko 30 vietoje, Latvija su 4,45 balo iš 44 vietos nusileido į 49 vietą, Lenkija iš 41 pakilo į 36 vietą, o Rusija iš 45 pakilo į 43 vietą.

Konkurencingiausia šalimi Pasaulio ekonomikos forumas, kaip ir pernai, pripažino Šveicariją, antroje vietoje išliko Singapūras, trečioje - Jungtinės Amerikos Valstijos. Nyderlandai iš penktos vietos pakilo į 4-tą, o Vokietija iš ketvirtosios nusileido į 5-tą.

Blogiausiai įvertintos Malavis (134 vieta), Burundis (135), Čadas (136), Mauritanija (137) ir Jemenas (138).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148, 2012 m. – 144). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2016–2017“.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (pagal darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.

2016 m. tyrime dalyvavo 121 Lietuvos įmonių vadovas, iš jų 48 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, 52 proc. – turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 3 proc. žemės ūkio įmonių, 25 proc. pramonės, 72 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.