Primename, kad rugsėjo 5 d. A. Butkevičius sakė: „Negalime taikstytis su tokia situacija, kada įmonė uždirba didžiulį pelną, darbuotojams atlyginimus didina 1,2 proc. arba 2 proc., o patys dividendais išsimoka milijonines sumas“.

Esą įvertinus papildomus duomenis, gali būti nuspręsta didinti mokesčius: „Tos analizės galutinius rezultatus turėsiu po dviejų savaičių ir jeigu matysime, kad tos tendencijos tęsiasi kurį laiką, bandysime priimti tam tikrus sprendimus, kad turtas, į kurį įeina ir akcijos, gali būti apmokestintas didesniais tarifais. Gali būti taip, kad bus įvesti keli apmokestinimo tarifai brangiam turtui“.

Sprendžiant iš Vyriausybės kanceliarijos informacijos, pernai dividendus mokėjusių įmonių skaičius padidėjo 6 proc. iki 7,9 tūkst., o sumokėtų dividendų suma – 14 proc. iki 1,9 mlrd. Eur. Šiose bendrovėse vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėjo 3,4 proc., o visoje šalyje – 5,2 proc. Tiesa, atkreiptas dėmesys, kad jų atlyginimai buvo 36 proc. didesnis nei šalies vidurkis.

Kita vertus, nors dividendus mokėjusiose įmonėse VDU buvo 801 Eur, t. y. didesnis už šalies vidurkį (589 Eur), daugiau kaip penktadalyje jų mokami atlyginimai nesiekė šio dydžio.

Taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojams ir įmonėms pernai išmokėta beveik 2/3 visos dividendų sumos, likusi – užsienio. Pagal veiklos sritis užsienio vienetams daugiausia dividendų mokėjo finansų ir draudimo (78 proc. visų šakos mokėtų dividendų), informacijos ir ryšių (70 proc.), taip pat pramonės (39 proc.) įmonės.

Vyriausybės kanceliarija informavo, kad šie ir kiti duomenys tebėra analizuojami ir sprendimų dėl galimo mokesčių pakeitimo dar nėra.

Premjeras medžioja raganas?

Investuotojų asociacijos valdybos nario, bendrovės „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovo Vaidoto Rūko teigimu, premjero kalbos, kad kai kuriose įmonėse algos augo per mažai, o dividendų išmokėta per daug, primena raganų medžioklę – tarsi mokėti dividendus būtų nusikaltimas.
Vaidotas Rūkas

„Juos mokėjusių įmonių darbuotojų atlyginimus lyginti su šalies vidurkiu yra ydinga – beje, jose ir taip darbuotojams mokama daugiau. Jeigu jau lyginti bendrovių algas, tai korektiška būtų lyginti su sektoriaus vidurkiu – juk prekyboje darbo užmokestis skiriasi nuo finansų sektoriaus.

Apskritai nekorektiška ieškoti ryšio tarp dividendų ir darbo užmokesčio augimo. Įmonės turi teisę gauti pelno, taip pat ir teisę išmokėti grąžą akcininkams dividendais. Logiškiau svarstyti, ar ekonomikos „pyragas“ yra teisingai paskirstomas tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų, vengiant kraštutinumo tiek iš vienos pusės, tiek kitos“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, politikus labiau turėtų neraminti, kodėl išmokamų dividendų augimas yra spartesnis nei įmonių pelno didėjimas. Kitaip tariant, kodėl įmonės renkasi išmokėti dividendus užuot investavusios į verslo plėtrą? Galbūt šalyje sąlygos verslui nepalankios, gal šis nemato perspektyvų?

V. Rūko pastebėjimu, socialinei ir ekonominei valstybės padėčiai vertinti svarbus kitas rodiklis – darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis. Ekonomikai augant, mažėjant nedarbui, užmokesčio fondas (jis skaičiuojamas su socialinio draudimo įmokomis) auga ne tik absoliučiu dydžiu, bet didėja ir jos santykis su BVP.

„Tokia situacija darbuotojams itin palanki. Dabar šis santykis yra vienas geriausių, nusileidžiantis tik 2009 m. laikotarpiui, kai BVP stipriai krito, o darbuotojų skaičius ir jų algos traukėsi mažesniu tempu. Šis laikotarpis pasižymi, jog vis didesnė ekonomikos „pyrago“ dalis atitenka darbuotojams, o ne kapitalo savininkams“, – komentavo jis.

Siūlo lygiuotis į Šveicariją

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažino, kad Lietuvoje darbuotojams atlyginimais sumokama kur kas mažesnė dalis šalyje sukuriamo BVP nei kitose Europos valstybėse.
Žygimantas Mauricas

„Šioje srityje pirmauja Šveicarija, kurioje yra labai mažas darbo jėgos apmokestinimas. Apskritai mokesčių sistema čia tokia, kad galioja palyginti didelis turto apmokestinimas, bet mažas pelno ir darbo jėgos apmokestinimas. Darbuotojams atitenka labai didelė BVP dalis, nes įmonės turi mokėti praktiškai tokius pačius mokesčius už darbuotojų atlyginimus ir dividendus“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuvoje dividendams galioja panašūs mokesčių tarifai, tačiau darbas apmokestintas kur kas daugiau nei Šveicarijoje. Šis skirtumas ir lemia palyginti nedidelę darbuotojams tenkančią ekonomikos „pyrago“ dalį.

„Į darbo mokesčius įeina ir socialinio draudimo įmokos. Išmokėti darbo užmokestį realiai kainuoja vidutiniškai 42 proc. Taigi, tiek pridėtinės vertės atitenka mokesčiams. Dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, o pelnas iš kurio jie mokami, nuo 5 iki 15 proc. (priklausomai nuo įmonės dydžio) pelno mokesčiu. Taigi išmokėti dividendus kone dvigubai pigiau“, – komentavo pašnekovas.

Tokie skirtumai lemia ir neapskaitytos ekonomikos dydį. Smulkiose įmonėse ir kai kuriuose sektoriuose šešėlis itin paplitęs. Įmonių savininkams kur kas naudingiau mokėti sau dividendus, o ne darbo užmokestį, o dar geriau didelę dalį asmeninių išlaidų įforminti kaip įmonės išlaidas.

„Mūsų problema labai paprasta – „šešėlis“ ir bendrai didelis darbo apmokestinimas, ypač per socialinio draudimo įmokas. Jeigu turėčiau mikro įmonę iki 10 darbuotojų, kažin ar sau, kaip vadovui, mokėčiau 2–3 tūkst. Eur atlyginimą. Tai visiškai neapsimoka, geriau išsimokėti minimumą ar jo pusę, o likusią dalį – dividendais. Ką jau kalbėti, kad mažos įmonės mažai kontroliuojamos ir daug paslaugų ir daiktų perka „ant įmonės“, nors iš tikrųjų vadovams“, – kalbėjo jis.

Taigi padidinus pelno mokestį ar dividendų apmokestinimą mokestį esą nieko nebus – jei norės įmonės nerodys pelno ir nemokės dividendų – tam bus dar didesnė paskata:

„Atsakymas, ką dėl to daryti, kyla natūraliai. Ne didinti dividendų apmokestinimą – valstybės konkuruoja, kuri pasiūlys mažesnius kapitalo mokesčius, o tai ypač aktualu Lietuvai, kuriai reikia pritraukti investicijas (galbūt Vokietija ar JAV galėtų juos didinti). Mes turime mažinti darbo apmokestinimą“, – aiškino ekonomistas.

Anot jo, pirmiausia reikėtų mažinti socialinio draudimo įmokas arba apskritai jas sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau tokį vienodą, pvz., 20 proc. mokestį taikyti tiek darbo užmokesčiui, tiek dividendams, tantjemoms ir visų kitų rūšių pajamoms.

Kita vertus, tikslinga iš esmės pakeisti mokestinę sistemą, kuri Lietuvoje neveikia.

„Kur kas paprasčiau mokesčius būtų surinkti per labiau apmokestinus vartojimą, pvz., įvedus elektros mokestį buitiniams vartotojams. Dabartinius skaitiklius apgauti labai sunku nusukti – tai branginkime elektrą du – tris kartus – ji bus taupiau vartojama ir mokesčiai tikrai bus surenkami“, – svarstė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, sumažinus darbo apmokestinimą gyventojai turėtų daugiau pinigų ir jiems ne taip pasijustų didesnės vartojimo išlaidos.

„Sumažėtų šešėlinė ekonomika, nereikėtų mokėti „vokelių“. Būtų kaip Šveicarijoje – dideli darbo užmokesčiai, nes būtų neva brangi šalis pragyventi – gal elektra brangi, automobilių parkavimas, ekologiniai ir kiti mokesčiai ir panašiai susirinktų per kitą pusę – vartojimą.

Tada, manau, sustotų ir emigracija, nes lietuviai važiuoja į didelių pajamų šalis. Žmonės didžiuotųsi gaudami 1 tūkst. Eur atlyginimą už paprastą darbą, o dėl brangesnės elektros paburbėtų ir pamirštų“, – reziumavo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (459)