Lietuvos darbo birža skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje leidimus dirbti turi daugiau nei 11 tūkst. Ukrainos piliečių. Kai kurios įmonės prasitaria, kad jų įdarbintų dar daugiau, jei tik darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūra būtų lengvesnė.
Lietuvos darbo birža skaičiuoja, kad pernai iš viso buvo gauta 7170 prašymų įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, išduota leidimų – 6873. Lietuvoje leista dirbti darbuotojams iš 40 skirtingų valstybių. Didžiausia dalis – Ukrainos piliečiai (64 proc.). Baltarusiams – kas ketvirtas leidimas, Moldovos piliečiams – 4 proc., Rusijos – 2 proc.
Pirmas bandymas baigėsi fiasko
„Vičiūnų grupės“ administravimo direktorė Ramunė Bičkauskienė teigė, kad darbuotojų trūkumas jaučiamas jau keleri metai. Vien Plungėje esančiose grupės įmonėse dirba daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Kartu ji prideda, kad bandymai įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių yra baigęsi ir fiasko.
„Iš savo pusės šią problemą sprendžiame kompleksinėmis priemonėmis – fabrikų darbininkams mokame konkurencingą darbo užmokestį, investuojame į geresnes jų darbo sąlygas, tariamės su darbuotojų atstovais dėl papildomų socialinių garantijų, darbuotojai įmonės lėšomis vežami į darbą ne tik aplinkinių rajonų, bet ir pačiame Plungės mieste“, – pasakojo įmonės atstovė.
Vis dėlto R. Bičkauskienė pripažino, kad net ir šios pastangos nepadeda išvengti darbuotojų trūkumo.
„Toliau aštrėjant demografinei situacijai Lietuvoje, darbuotojų, norinčių ir galinčių dirbti, toliau nuolat mažėja, o mes neturime ne tik regioninės, bet ir nacionalinės politikos, kaip iš esmės spręsti nenutrūkstamos emigracijos bei mažėjančio gimstamumo klausimus“, – pastebėjo pašnekovė.
Būtent dėl to, natūralu, kad darbdaviai pradėjo ieškoti darbuotojų už Lietuvos ir Europos Sąjungos ribų. Nepaisant darbuotojų trūkumo ir jų paieškų trečiosiose šalyse, „Vičiūnų grupėje“ šiuo metu dirba vos 8 užsieniečiai.
„Jie atvyko iš ES ir Ukrainos. Visi jie dirba gamybiniuose padaliniuose kvalifikuotą darbą, susijusį su gamybinės įrangos ir technologinio proceso valdymu, – kalbėjo įmonės atstovė. – Įdarbintume ir daugiau užsieniečių, tačiau procedūros labai ilgos, o biurokratija paini. Kyla klausimas, ar regioninės ir respublikinės institucijos iš tiesų nesusikalba, ar nemato tikrosios padėties Lietuvos darbo rinkoje“.
Pasak R. Bičkauskienės, įdarbinant užsienietį iš ES šalių, jokių sunkumų nėra, tačiau norint įdarbinti tiek kvalifikuotus, tiek nekvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos, darbdavių laukia sudėtingas kelias.
„Pirmieji penki darbuotojai dirbti pradėjo tik po trijų mėnesių – tokia procedūra. Tikrai manome, jog šį laikotarpį galima sutrumpinti. Juk puikiai žinome, kad šalyje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tad kam mėnesį Darbo biržoje priverstine tvarka laikyti tuščią lietuviui rezervuotą darbo vietą“, – kalbėjo pašnekovė.
Iš kitos pusės ji mato ir teigiamų pokyčių: dabar, tvarkant užsieniečių leidimus dirbti bereikia bendrauti tik su Darbo birža.
„Tačiau čia „vieno langeli“ principas ir baigiasi. Atvykus darbuotojams, turime reikalų ir Migracijos departamente.
O štai darbuotojų darbo sutartis privalome teikti ne tik Darbo biržai, bet ir Lietuvos diplomatinei atstovybei atitinkamoje užsienio valstybėje. Pirmas toks bandymas, kai ketinome darbo pasiūlyti kelioms dešimtims darbininkų, baigėsi fiasko dėl tų pačių biurokratinių trikdžių“, – pridėjo „Vičiūnų grupės“ atstovė.
Logistikos bendrovės „Girteka“ komunikacijos vadovas Kristianas Kaasas Mortensenas teigė, kad kol kas bendrovei pavyksta įdarbinti pakankamai darbuotojų iš ES ir trečiųjų šalių, tačiau apie konkrečius skaičius, kiek bendrovėje dirba, pavyzdžiui, ukrainiečių, įmonės atstovas neatsakė.
„Manome, kad ateityje vis daugiau ir daugiau Lietuvos įmonių turės įdarbinti žmonių iš kitų šalių, nes Lietuva tampa vis labiau ir labiau tarptautine šalimi“, – komentavo jis.
Daugiausia leidimų vairuotojams
Lietuvos darbo birža skelbia, kad šiemet jau gavo 7 879 prašymus dėl Ukrainos piliečių įdarbinimo Lietuvoje. Išduota – 7 352 leidimai dirbti. Iš viso šiuo metu Lietuvoje galiojančius leidimus dirbti turi 11 085 Ukrainos piliečiai.
Daugiausia pateikta prašymų dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų įdarbinimo – 84 proc. Statybininkų – 6 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjų ir suvirintojų – 3 proc.
Kaip rodo Darbo biržos statistika, kasmet vis daugiau Ukrainos piliečių gauna leidimus dirbti Lietuvoje: 2012 metais jų išduota 4 627, o pernai – 8 815.
Kaip jau minėta, daugiausia leidimų dirbti išduodama tarptautinių krovinių vairuotojams, tačiau 2012-2014 m. tarp populiariausių specialybių buvo ir restorano virėjai. Jiems išduotų leidimų procentas siekė 3.
Mato ir neigiamų pasekmių
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pastebi, kad ne visi Lietuvos darbuotojai patenkinti iš trečiųjų šalių atvykstančiais darbuotojais.
„Jaučiasi po truputį. Žinome, kad jau atvažiuoja, bet vietoj to, kad darbdaviai rūpintųsi savo darbo jėga ir darbuotojų kvalifikacija, garantijomis, eina lengviausiu keliu. Mes dabar elgiamės taip pat, kaip Europos Sąjunga elgiasi su mumis – nusiurbiame kvalifikuočiausią ir potencialiausią darbo jėgą“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, darbdaviai, įdarbindami darbuotoją iš užsienio, iškart gauna kvalifikuotą darbo jėgą.
„O juos, Ukrainos gyventojus, tenkina darbo sąlygos ir užmokesčiai, kokie yra Ukrainoje“, – pridėjo ji.
G. Gruzdienė baiminasi, kad jei į Lietuvą greitai plūstelėtų didelė banga darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai paveiktų neigiamai Lietuvos gyventojų derybines galias dėl atlyginimų.
„Tas pats įvyko ir Europos Sąjungoje. Kodėl britai nepatenkinti? Jei Rytų europiečiai sutinka dirbti pigiau, tai darbo užmokesčio lygis krenta šalyje“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Pasak pašnekovės, jai jau yra tekę girdėti nusiskundimų iš Lietuvos darbuotojų dėl naujų bendradarbių iš Ukrainos.
„Teko girdėti nusiskundimų, kad jiems yra suteikiamas toks pats atlyginimas, kaip čia dirbantiems žmonėms 10 metų. Turime tokių signalų ir girdėjome nepatenkintų žmonių.
Mūsų žmogus turi dešimt metų išdirbti, kad gautų tokį atlyginimą ir dar darbuotojui iš trečiųjų šalių bendrabutis yra suteikiamas. Antras dalykas, darbuotojai iš svečių šalių nemoka lietuviškai, o mūsiškiai ir sako, kad nekalbės kita kalba“, – pridėjo pašnekovė.
G. Gruzdienė taip pat negailėjo kritikos darbdaviams: „Darbdaviai turėtų investuoti į mūsų darbo jėgą. Jie nori kvalifikuotos darbo jėgos mokėdami mažus atlyginimus. Jei turi mažą atlyginimą, negali savo vaiko vesti į prestižinę mokyklą, o tokių žmonių, gaunančių minimalų atlyginimą, daug. Kaip sako Romas Lazukta, skurdas paveldimas“.
Profesinės sąjungos atstovė teigė girdėjusi, kad dėl iš trečiųjų šalių atvykstančių gyventojų vietos darbuotojai jaučia stresą: „Jie klausia, kodėl turi su naujais darbuotojais kalbėti ne lietuvių kalba, ir dar turi apmokyti, o už apmokymą darbdaviai ir nenori mokėti. Tai jau išėjo iš mados, kai anksčiau už apmokymą naujo darbuotojo mokėdavo“.
Trečiųjų šalių piliečio įdarbinimo tvarka
Įmonei, norint įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, reikia kreiptis į teritorinę darbo biržą ir registruoti laisvą darbo vietą. Darbo birža apie laisvą darbo vietą informaciją skelbia viešai mažiausiai mėnesį.
Jei užsienietį ketinama įdarbinti pagal trūkstamą Lietuvoje profesiją, laisvos darbo vietos skelbimas publikuojamas 1 savaitę. Jei per šį laikotarpį tinkamas kandidatas nerandamas tarp Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečių, tada darbdavys gali teritorinei darbo biržai pateikti dokumentus Leidimo dirbti Lietuvoje užsieniečiui išdavimui.
Užsieniečiams iš trečiųjų šalių gali būti išduotas vienas iš trijų darbo biržos dokumentų: leidimas dirbti, sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams arba sprendimas dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams.
Užsienietis, turėdamas leidimą dirbti, negali dirbti pas kitą darbdavį nei nurodyta leidime.
