Vilniaus meras Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, dalyvavęs DELFI rengtuose rinkimų debatuose kalbėjo:

„Noriu iškelti temą, nežinau, kodėl ji taip diskretiškai tarsi apeinama, bet aš prisimenu kiaulių maro laikus ir matosi, kad skirtingai traktuojami Kėdainių ir Jonavos ūkininkai. Kodėl? Nesuprantama.

Ir apskritai, aiškiai net neatsakyta į klausimą, ar nėra taip, kad į kiaulių fermas tą marą „užnešė“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai, prieš tai tikrinę šernus ir po to, be procedūrų, užėję į kiaulių kompleksus?

Ta tema visur apeinama, niekur negirdėjau aiškaus paneigimo. Čia, man atrodo, yra didysis klausimas, kuris Lietuvai kainuoja milijonus“.

DELFI paprašė VMVT ir Žemės ūkio ministerijos patvirtinti arba išsklaidyti mero abejones.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad sunku komentuoti R. Šimašiaus „kliedesius apie tai, kad neva, po Europą klaidžiojančią afrikinio kiaulių maro (AKM) šmėklą po Lietuvos kiaulininkystės kompleksus nešioja patys veterinarijos tarnybos darbuotojai“.

„Matyt, jo feisbukas nerašo, kad likome vienintelė Baltijos valstybė, kurioje AKM zona, po to, kai prieš trejus metus šis užkratas atkeliavo į Lietuvą, sugebėjusi jo plitimą stabilizuoti“, – ironizavo politikė.

Jos teigimu, nuo maro pradžios Lietuvoje tebėra 19 rajonų, pakliūvančių į AKM užkrėstos teritorijos zoną. Latvijoje ir Estijoje ši liga esą išplito po visą teritoriją. Lietuvoje maras esą buvo aptiktas tik viename kiaulininkystės komplekse ir tai buvo daugiau nei prieš dvejus metus.

„Tad apie kokius kompleksus šneka meras? Gal Estijos, kur AKM buvo įsisukęs į dešimt kompleksų? Panašu, kad mero supratimas apie žemės ūkį yra labai ribotas ir neperžengia Vilniaus miesto ribos.

Pono Šimašiaus rūpestis dėl kiaulių maro džiugina ir kyla klausimas, gal Vilnius vietoj stadiono ketina statyti kiaulides?“, – komentavo ministrė.

Virginija Baltraitienė
Foto: DELFI

Ministerijoje jai esą neteko neteko girdėti, kad sostinės gyventojai skųstųsi kiaulių maru. Tačiau nuolat gaunama skundų dėl savivaldybės piktybiškumo vilkinant žemės reformą ir neformuojant sklypų sostinėje tūkstančiams laukiančiųjų gyventojų.

VMVT atstovai taip pat stebėjosi, kodėl buvęs teisingumo ministras, su kuriuo anksčiau buvę konstruktyvūs santykiai, ėmė skleisti tokias sąmokslo teorijas.

Tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas tikrinimo procedūras inspektoriai vykdo vienodai visoje šalyje, todėl priešingi teiginiai, ypač nepatvirtinti jokiais faktais, yra nepagrįsti.

„VMVT patikrinimai vyksta pagal standartizuotas kontrolės procedūras. Kalbant apie kiaulių laikymo vietas, įvertinant riziką, yra nustatyti skirtingi reikalavimai komerciniams kiaulių ūkiams ir ūkiams, kuriuose ūkininkai laiko kiaules savo reikmėms. Komerciniai ūkiai yra tikrinami kartą per ketvirtį vertinant biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Be to, nerečiau kaip kas 4 mėn. iš komercinių ūkių yra atrenkami mėginiai dėl AKM viruso“, – aiškino vedėjas.

Jo teigimu, Lietuvoje yra per 22 tūkst. nekomercinių kiaulių augintojų, kurie laiko nuo 1 iki 10 kiaulių.

„Atliekant šių ūkių patikrinimus taip pat yra vertinamas jų rizikingumas, pavyzdžiui, ūkio atstumas nuo AKM židinio, ar nuo komercinio kiaulių ūkio ir pan. Jonavos r. per šiuos metus atlikti 76 nekomercinių kiaulių laikymo vietų patikrinimai, per kuriuos nustatyta 30 pažeidimų. Kėdainių r. atlikta 30 ūkių patikrinimų, pažeidimai čia nustatyti 28 atvejais“, – komentavo tarnybos atstovas.

Anot jo, VMVT darbuotojai dirbantys su šernais, gaišenų surinkimu ir mėginių atrinkimu, nesilanko kiaulių ūkiuose – esą tai principinis reikalavimas. VMVT inspektoriai dalyvavę šerno gaišenos sunaikinime, vietos dezinfekavime, niekada neatlieka kiaulių laikymo vietos patikrinimų.

Be to, darbuotojai, kurie tikrina kiaulių laikymo vietas, kitose kiaulių laikymo vietose patikrinimą atlikti gali tik po 48 val., vienkartinių apsauginių drabužių dėvėjimas ir avalynės dezinfekavimas kiekviename ūkyje – privalomas.

Kita vertus, kiekvienas komercinis ūkis turi itin griežtus reikalavimus dėl ūkyje nedirbančių asmenų lankymosi ūkiuose. VMVT inspektoriai, prieš įeidami į tokią kiaulių auginimo vietą patikrinimui, privalo persirengti ir pakeisti avalynę, pasinaudoti dušu ir pereiti dezinfekcijos barjerus.

„Teiginiai, kad virusą išplatino tarnybos darbuotojai, neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, šiais metais tose vietovėse, kur buvo nustatyti nauji AKM židiniai, pareigūnai nebuvo lankęsi kelis mėnesius. Keli maro židiniai nustatyti tose kiaulių laikymo vietose, kuriose jos nebuvo deklaruotos, todėl šie ūkiai nebuvo įtraukti į VMVT tikrinamų ūkių sąrašus.

Nuo 2014 m. maras išplito visame regione ir šiuo metu užkrėsta teritorija laikoma beveik visa Estijos ir Latvijos teritorija, 19 Lietuvos savivaldybių ir šiaurės rytinė Lenkijos dalis. Tai užkrečiamoji liga, kurios plitimas neturi nieko bendra su kuriamomis sąmokslų teorijomis“, – paaiškino vedėjas.

Jis pabrėžė, kad VMVT vykdomos AKM kontrolės ir prevencijos priemones griežtai prižiūri EK ir tarptautinės organizacijos pripažino efektyviomis.

„4 nepriklausomų auditų metu jas vertino ne tik ES, bet ir JAV, Šveicarijos, Rusijos ir kitų šalių auditoriai. Ekspertai lankėsi kiaulių ūkiuose, nagrinėjo juose taikomas biosaugos priemones, taip pat vertino AKM stebėsenos programos efektyvumą, medžiotojų būrelių veiklą, kitas kompleksines priemones, pritaikytas Lietuvoje. Misijų išvadose pranešta, kad Lietuvos pasirengimas kovoti su AKM yra pavyzdinis“, – reziumavo P. Bušauskas.