Kai kurie specialistai priimtą darbo kodeksą vertina kaip akivaizdų darbo broką, nes visiškai neaišku, kaip reikės praktiškai taikyti jo nuostatas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) problemų nemato ir siūlyti jį keisti neketina.

Primename, kad pagal priimtą DK, nuo kitų metų pradžios darbuotojams paprastai bus suteikiama 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, o ne 28 kalendorinių dienų atostogos, kaip yra iki šiol.

Be to, naujame kodekse nustatyta, jog iki šių metų pabaigos sukauptos atostogos bus perskaičiuotos: už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų bus suteikiamos 5 darbo dienos kasmetinių atostogų.

Seimo priimtame kodekse neliko ir nuostatų dėl papildomų kasmetinių atostogų už ilgalaikį darbo darbo stažą, be to, taip pat papildomų lengvatų tėvams, vieniems auginantiems vaikus iki 14 m., neįgaliesiems ir kt.

Neaiškumai dėl atostogų skaičiavimo

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė teigė nežinanti, ar skaičiuojant atostogas darbo dienomis, jų bus mažiau. Anot jos, šito nežino ir patys naujo DK kūrėjai. Anot profesorės, kyla klausimų ir dėl to, kaip bus perskaičiuojamos sukauptos atostogos:

„Čia yra dvi medalio pusės. Jeigu kalbame apie naujai suteikiamas atostogas nuo 2017 m., tai jos visiems bus skiriamos pagal naują tvarką. Taip jos nesumažės: nepaisant to, kad atostogas gaunate kalendorinėmis dienomis, darbuotojui apmokama tik už darbo dienas.

Šia prasme dėl atostogų nuo Naujųjų metų problemų nebus, viskas liks taip pat. Galbūt tik buhalteriams reikės išmokti viską padaryti truputį naujai, pakeisti buhalterines programas“.

Vis dėlto profesorė prognozavo, kad keblumų gali kilti praktiškai taikant DK nuostatą dėl seniau sukauptų atostogų dienų, kurias reikės perskaičiuoti į darbo dienas.

„Iš principo mes labai mažai kalbame apie tuos, kurie prikaupę ir neišnaudoję atostogų dienų. Praktikoje susiduriu: yra labai labai daug tokių dienų ir tokių žmonių – vienur jų neišleidžia atostogų, kitur patys nenori išeiti. Štai dėl jų ir kyla daugiausia diskusijų“, – aiškino D. Petrylaitė.

Anot jos, aritmetika tokia, kad perskaičiuojant atostogų dienas daugeliu atvejų nebus gaunamas sveikasis skaičius:

„Kaip beskaičiuosi, išeis dalys po kablelio. O ką daryti su kableliu – kas tai yra? Valandos? Jeigu, pavyzdžiui, po kablelio gauname 3, tai bus trečdalis darbo dienos? Čia jau matematinė problema, kurios sprendimo niekas nežino“.

Profesorės įsitikinimu, tokie neaiškumai laikytini teisės spragomis, jie turėjo būti sureguliuoti DK įsigaliojimą reglamentuojančiose teisės normose.

„Dabar ten nieko nėra, tik pasakyta, kad perskaičiuojama į darbo dienas. Manyčiau, tai yra baisinga įstatymo leidėjo, įstatymo projektą kūrusios ir jį Vyriausybei bei Seimui teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, klaida. 10 metų dirbau teisėkūros srityje, dėl to neįsivaizduoju, kaip ją buvo galima palikti.

Priimti teisės aktą ir iki galo nepasakyti, kaip gyventi per pereinamąjį laikotarpį – tai yra brokų brokas, – sakė pašnekovė ir pridūrė girdėjusi vieną kodekso kūrėjų kalbant, kad ministerija jau rengia atitinkamas pataisas. – Pats laikas! Jūs ne pirmas ir ne paskutinis, kuris skambinate, klientai, įmonės iš proto kraustosi, kaip reikės taikyti kodeksą, o apie dėdes ir tetas jau nekalbu“.

Praėjusią savaitę SADM komentavo, kad atostogos bus perskaičiuojamos „darbuotojo naudai“, jų dienų skaičių apvalinant į didesnę pusę. Vis dėlto teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis tai turėtų būti daroma, ji nenurodė.

Nuėjo lengvesniu keliu

Paklausta, kodėl naujame DK nebuvo galima nustatyti, kad iki jo įsigaliojimo sukauptos atostogos bus suteikiamos pagal seną tvarką, o naujos atostogos – pagal naują, D. Petrylaitė kalbėjo:

„Galėjo taip palikti. Pasakysiu dar daugiau. Prieš svarstant kodekso projektą niekas neskaičiavo, bet visi rėkė, kad bus labai brangu palikti galioti dabartinę tvarką asmenims, kurie netrukus išeis į pensiją, kurie pas darbdavį išdirbę 20–25 metus.

Bet kodėl niekas nesuskaičiavo ir nepasakė, kiek iš tiesų tai kainuotų? Kodėl negalėjome pasakyti, kad tie žmonės turi teisėtų lūkesčių dėl ilgesnių atostogų už ilgametį stažą, dėl didesnių išeitinių išmokų, kurios būtų mokamos pagal senas taisykles?“, – svarstė teisininkė.

Anot jos, buvo galima nustatyti, kad naujas kodeksas būtų taikomas tik naujiems darbo santykiams, kurie prasidėtų 2017 m. Iki to laiko pradėtiems darbo santykiams buvo galima taikyti dabartinio kodekso nuostatas.

„Nežinau, ar mažoje valstybėje būtų sunku tai suskaičiuoti ir apie tai padiskutuoti. Nesakau, kad šis pasiūlymas būtų 100 proc. prasmingas, bet apie tai net nebuvo diskusijų. Taigi, panašu, jog priėmėme pusfabrikatį, o dabar lopysime. Visiškai pritariu, kad daug ką galėjo palikti, nekiršinti žmonių, bet tiesiog nuėjo lengvesniu keliu“, – apibendrino profesorė.

Ji pripažino, kad viena tvarka keltų mažiau sumaišties nei dvi skirtingos tvarkos, galiojančios tuo pačiu metu. Vis dėlto niekas net neskaičiavo, ar dėl to padidėtų našta verslui.

Miglotas ministerijos paaiškinimas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas DELFI informavo, kad naujo DK nuostata dėl kalendorinėmis dienomis sukauptų atostogų perskaičiavimo į darbo dienas buvo pradiniame kodekso projekte, kurį Seimui pateikė Vyriausybė.

Puslapyje Socmodelis.lt publikuojamame pačiame pirmame mokslininkų sukurtame naujo kodekso projekte nėra nuostatos, kad atostogos kalendorinėmis bus perskaičiuojamos į darbo dienas santykiu 7 prie 5.

DELFI atsiųstame komentare SADM pripažino, kad tokia nuostata atsirado jos iniciatyva, tačiau tokio sprendimo priežasčių ar motyvų nepaaiškino. Į klausimą, kodėl į DK įtraukta nuostata dėl sukauptų atostogų perskaičiavimo, ministerijos specialistai atsakė taip:

„Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kasmetinės atostogos bus suteikiamos darbo dienomis (šiuo metu kalendorinėmis), reikėjo numatyti, kaip bus perskaičiuojamos iki 2017 m. sausio 1 d. sukauptos ir nepanaudotos kasmetinės atostogos“.

Be to, SADM paneigė informaciją, kad ji siūlys pakeisti šią DK nuostatą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (377)