Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Moterys buvo tos, kurios dažniau išreiškė nuomonę, kad jų šeimos gyvenimo lygis, įvedus eurą, pablogėjo. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad jos apsiperka parduotuvėse, turguje, atidžiau stebi įprastų prekių ir paslaugų kainų svyravimus bei dažniau įsideda į krepšelį pigesnę mėsą ar pieną. Vyrai kiek kitaip vertina savo šeimos finansus, pavyzdžiui, jie dažniau būna atsakingi už išlaidas kurui, kurios pastaruoju metu mažėjo“, – sako DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Jekaterina Rojaka

Jos teigimu, neigiamos gyventojų nuotaikos susijusios su neišsipildžiusiais gyventojų lūkesčiais – darbo užmokestis ir socialinės išmokos nekilo, kiek tikėtasi. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų pajamos per pirmus metus nuo euro įvedimo paaugo beveik 10 proc., tačiau pakilusias pajamas sumenkino kylančios atskirų prekių kainos. Įvedus eurą, labiausiai pakilo paslaugų kainos, tačiau pigo maisto produktai, kuras, degalai.

„Neigiamas šeimų nuotaikas dėl finansų lemia ne tik pats euro įvedimo faktas, bet ir susiformavusios nuostatos. Istoriškai psichologinis Lietuvos gyventojo scenarijus yra toks – būti pasiturinčiu, veikliu prilyginama tremčiai ar kalėjimui. Dejavimas, kad viskas blogai – tai savotiška nesąmoninga apsauga nuo bėdų. Kita vertus, žmonės linkę kurti nepagrįstas iliuzijas, o kai jos nepasiteisina – nusivilia ir realybę mato iškreiptai. Mes tikimės greito atpildo už savo pastangas ar vargus, ilgalaikė perspektyva menkai guodžia. Taip pat svarbus socialinio teisingumo jausmas. Tai, kad įvedus eurą saujelei žmonių pragyvenimo lygis pagerėjo ne tik nesuteikia vilties daugumai, bet ženkliai sumažina pasitenkinimo jausmą savo gyvenimu“, – teigia psichologė-psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Rūta Bačiulytė

Ekonomistės J. Rojakos teigimu, tikėtina, kad Lietuvoje pasikartos Estijos, kuri eurą įsivedė keleriais metais anksčiau, nei Lietuva, scenarijus. „Ilguoju laikotarpiu galima tikėtis didesnių atlyginimų, gerėjančios gyventojų materialinės padėties bei optimistiškesnio savo šeimos finansų vertinimo. Neseniai atlikta Estijos darbuotojų apklausa rodo, kad pagerėjo dirbančiųjų materialinės padėties vertinimas. Jei pernai savo finansinę padėtį „gerai“ ir „labai gerai“ Estijoje įvertino 14 proc. darbuotojų, tai šiemet – jau 20 proc., – prognozuoja DNB banko atstovė. – Kita vertus, euro įvedimas nėra ir niekada nebuvo materialinės gerovės garantas. Tam, kad pagerėtų daugumos dirbančiųjų padėtis, reikia iš esmės keisti mokestinę sistemą, mažinant gyventojų apmokestinimą ir perskirstant mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo“.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų (53 proc.) nurodė, kad jų šeimos pajamos per mėnesį sudaro 751-1000 Eur. Daugiausiai pinigų per mėnesį šeimos išleidžia maistui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, trečioje vietoje – išlaidos transportui. Pastarajam daugiau pinigų skiria vyrai ir respondentai, kurių bendros namų ūkio pajamos didesnės nei 750 Eur. Vaikams išlaikyti daugiausiai pinigų išleidžia aukščiausio išsimokslinimo atstovai.

Apklausos duomenimis, būtiniausioms išlaidoms dauguma šeimų (57 proc.) per mėnesį išleidžia 301-600 Eur. Priešingai, negu skelbia oficialioji statistika, įvertinus uždirbamas pajamas ir būtiniausias išlaidas, matyti, kad dauguma šeimų uždirba daugiau nei išleidžia, todėl gali sutaupyti arba leisti pramogoms ir kitoms reikmėms. Nepaisant to, net 40 proc. šeimų atsakė, jog šiuo metu visiškai neatsideda pinigų taupymui.

Daugiausiai šeimų nurodė taupantys šeimos atostogoms, antroje vietoje – automobiliui, trečioje – naujam būstui. Beveik kas antra taupanti šeima taupymui kas mėnesį atsideda nuo 51-100 Eur., trečdalis šeimų į taupyklę per mėnesį įdeda iki 50 Eur.