Tačiau ekspertai perspėja, kad sektoriaus įmonės jau dabar maksimaliai išnaudoja savo gamybinius pajėgumus ir prašo dėmesio tam, kad šalies ekonomikai svarbaus sektoriaus augimas nesustotų.
Sektoriaus augimas – iš inercijos
Dar 2015 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. II ketvirčiu, Lietuvos baldų eksportas augo sparčiausiai iš visų pramonės šakų: augimas siekė 8,8 proc. iki 296 mln. eurų. 2014 m. baldų gamyba sudarė 7,1 proc. pramonės, o iki dabar yra stebimas nuolatinis sektoriaus augimas.
Tiesa, 90 proc. pagamintų baldų eksportuojama, o pagrindinės eksporto rinkos metai iš metų nesikeičia – Švedija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
„Žiūrėdami į baldų pramonės sektoriaus statistiką, džiaugiamės investicijų ar eksporto augimu, bet nenorime matyti, kad ši pramonės šaka tokius rezultatus demonstruoja iš inercijos.
Savo laiku buvo padarytos didelės investicijos, pasirinkta labai teisinga strategija ir visas dabartinis augimas tuo yra pagrįstas. Vaizdžiai tariant, šis sektorius yra kaip iki paskutinio lašo išgręžta kempinė“, – pranešime sako asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.
Pasako jo, visos didžiosios baldų gamybos įmonės pasiekė maksimalias apsukas.
„Lietuvoje dabar jau visi fabrikai, visi elitiniai gamintojai, kurie ir generuoja tuos įspūdingus statistinius rodiklius, dirba ant ribos. Didžioji dalis įmonių dirba keturiomis pamainomis, visur įdiegta LEAN sistema, nuolat vykdomos taktinės investicijos, atnaujinimai“, – aiškino pašnekovas.
Po įspūdingais skaičiais – tiksinti bomba
Pasak pašnekovo, baldų gamybos sektorius susiduria su konkrečia problema, kuri ateityje stabdys viso sektoriaus augimą arba privers lietuviškas investicijas trauktis iš Lietuvos: tai medienos plokščių gamybos stygius.
„2017-2018 m. Lietuvos baldų pramonė pritrūks milžiniško kiekio žaliavų – įvairių tipų baldų gamybai reikalingų medienos plokščių. Skaičiuojama, kad tai bus antra tiek, kiek dabar per metus pagamina koncernui „Ikea“ priklausanti Kazlų Rūdoje veikianti įmonė „Swedspan Girių Bizonas“. Ir tam, kad visas sektorius šalies mastu toliau sėkmingai vystytųsi, galėtų planuoti augimą, gamybos ir eksporto proveržį, plokščių reikės dvigubai daugiau“, – situaciją baldų pramonės sektoriuje aiškino R. Beinortas.
Dabar Lietuvoje veikia tik dvi įmonės – „Klaipėdos mediena“ ir „Swedspan Girių Bizonas“ – gaminančios baldų plokštes, o planai Alytuje bei Mažeikiuose statyti dvi naujas medžio plokščių gamyklas ir taip iš esmės suteikti pagreitį baldų pramonės sektoriui, paskendo nežinioje.
„Dar 2008 m. Alytuje turėjo atsirasti plokščių gamybos įmonė. Ji neatsirado. Mažeikiuose yra planuojama steigti baldų gamybos klasterį ir jo ašis taip pat turėjo būti plokščių gamybos įmonė.
Dėl situacijos valstybinių miškų valdymo srityje ir baldų gamybos įmonių negalėjimo apsirūpinti vietine žaliavine mediena, Mažeikių klasterio idėja taip ir liko „pakabinta ore“.
Tačiau verslininkai nelaukia – negalėdami savo investicijų pritaikyti čia, išvežame jas į Latviją, Lenkiją, Baltarusiją ar net kitapus Atlanto – į Jungtines Amerikos Valstijas“, – susidariusią situaciją aiškino asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.
Ar verta didžiuotis, kad investuojame užsienyje?
Atsiradus bent vienam naujam baldų plokščių gamintojui, situacija rinkoje pasikeistų iš esmės. Skaičiuojama, kad vien aplink Mažeikių plokščių gamyklą būtų atsidariusios dar penkios didelės įvairių rūšių baldų gamybos įmonės.
„Čia jau kalbame ne apie tas kasdienes, taktines investicijas, be kurių jokia pramonė neįsivaizduojama, bet tikras strategines investicijas – t.y naujų gamyklų statybą ir gamybos apimčių didinimą. Ir Mažeikiai tikrai galėjo tapti tuo traukos tašku. Tačiau investuotojai jau nukreipė savo pinigus kitur. Paskui šias investicijas į užsienį iškeliavo ir naujų baldų gamybos įmonių statyboms skirtos lėšos“, – sakė R. Beinortas.
Į gamyklą Alytuje buvo pasirengusi investuoti ir Vakarų medienos grupė, kuri ilgai nedelsusi tokią gamyklą pasistatė Baltarusijoje, Mogiliove.
„Plokščių gamykla Mogiliove jau sėkmingai veikia. Šalia jos stovi ir nauja SBA kompanijos baldų gamykla. Ir į tas įmones, kaip į pavyzdines, jau seniai vežami visi tie, kuriems norima parodyti, kaip sėkmingai Baltarusija sugeba pritraukti užsienio investicijas. Važiuoja ten ir mūsų politikai, tik kažkodėl kalba apie tai, kaip lietuviai užsienyje investuoja, nutylėdami tą dalį, kad visos tos investicijos, su visomis darbo vietomis taip pat sėkmingai būtų galėjusios pasilikti Lietuvoje“, – reziumavo asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.
Spalio 6-9 d. „Litexpo" vyks paroda „Baldai“. Čia savo produkciją taip pat pristatys užsienio gamintojai iš Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos.
Parodoje šiais metais iš viso dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, savo idėjas pristatys jaunieji dizaineriai.
