DELFI rinkimų debatuose socialdemokratams atstovaujanti ministrė, panašiai kaip prieš kelias dienas ir Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė pripažino, kad naujas DK turi trūkumų.
„Tikrai manau, kad trūkumai yra tai, kad jis padaro darbuotoją socialiai nesaugų. Manau, kad tas pirminis kodekso variantas, kuris buvo bandomas taisyti Seimo jis tikrai buvo daugiau labiau subalansuotas užtikrinti darbdavių interesus. Galvoju, kad turime į tai atsižvelgti ir atsižvelgdami taisyti kodeksą, kad patenkintume pagrįstus darbuotojų interesus“, – kalbėjo ji.
Žurnalistės perklausta, kokias konkrečias nuostatas reikėtų taisyti, ministrė išvardijo kelis dalykus.
„Tikrai taisytinas tas atskaitos laikotarpis, nuo kurio skaičiuojami viršvalandžiai, taip pat ar reikėtų tiek daug galimybių turėti tas terminuotas ir „nulines“ sutartis. Manau, tikrai reikia daugiau galimybių turėti labiau subalansuotą tarimąsi su profesinėmis sąjungomis. Šiame procese turėtų dalyvauti visi socialiniai partneriai“, – sakė ji.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasakojo siūlęs premjerui pritarti su prezidentės veto ir su juo teiktomis pataisomis Darbo kodeksui. Tačiau šiam atsisakius, dabar esą iš viso neaišku, koks bus galutinis kodeksas.
„Viskas būtų buvę gerai, jeigu premjeras baigiamojoje stadijoje nebūtų nutaręs, kad svarbiau kovoti su prezidente negu kad priimti kuo labiau subalansuotą Darbo kodeksą, kad dėl jo neliktų neaiškumų ir ginčų, kad nebūtų supriešinimo“, – kalbėjo konservatorius.
Jis prognozavo, kad socdemams pateikus priimto dokumento pataisas, kartu bus teikiama ir daug kitų pataisų. „Taigi, koks bus galutinis kodeksas, nesiimu spręsti“, – sakė buvęs ministras pirmininkas.
Anot R. Budbergytės, kalbant apie kodeksą, negalima pamiršti, kad „iš tiesų svarbiausias yra žmogus, ar žmogus turės socialinį saugumą“.
Diskutuodama su oponentu ji užsiminė, kad pritarus prezidentės pasiūlymams galbūt turėtume „per daug saugų kodeksą“ ir tai nebūtų laikoma struktūrine reforma.
„Sutinku, kad tikrai reikia jį pataisyti, bet kad toks kodeksas reikalingas kaip struktūrinė reforma, tą žingsnį turėjome padaryti ir gerai, kad padarėme. Tikiuosi, kad galutinis kodeksas bus geras. Tikrai darbuotojų negalime nuskriausti“, – aiškino ji.
Be kita ko, ministrė apgailestavo, kad kartais lietuvių verslininkai, darbdaviai nepakankamai gerbia darbuotojus ir neinvestuoja į jų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą, į geras sąlygas, į jų motyvaciją. Anot jos, visa tai padidintų darbo našumą.
„Kodėl taip nėra? Manau, kad iš dalies tai yra mentaliteto klausimas, antra, esame pripratę gyventi vidutiniame sluoksnyje, tas pasakytina ir apie technologijų pirkimą. Verslininkams galbūt patogiau nusipirkti vidutinės vertės ir vidutinio amžiaus technologijas, nei investuoti dideles sumas į naujausias technologijas“, – svarstė politikė.
Kaip ten bebūtų, ministrės teigimu, priimtas kodeksas nėra subalansuotas, tačiau jis vis tiek yra privalumas, priėmę jį, „judame į priekį“.
„Darbo santykių lankstumas generuos ne tas darbo vietas, kuriose galima gauti tik MMA, bet taip pat generuos darbovietes, kuriose galima uždirbti geras pajamas. Tai prisidės prie mūsų ekonomikos augimo“, – tikino ji.
