Apie darbo santykių reguliavimą, būtinybę progresyviai apmokestinti visas gyventojų pajamas ir kitas ekonomikos aktualijas DELFI rinkimų debatuose pirmadienį diskutavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas ir rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pritaikytas pigiai darbo jėgai iš užsienio

A. Sysas pripažino, kad dėl jo partiečių ir kitų valdančiųjų koalicijos priimto naujo Darbo kodekso (DK) socialdemokratai praras dalį balsų.

„Aišku, rinkimai parodys, į kurią pusę dėl to nusvirs svarstyklės, bet iš susitikimų matyti, kad ypač palankiai vertinę profesinių sąjungų atstovai gali nusigręžti. Pavyzdžiui, Maistininkų profesinės sąjunga mus palaikė, tačiau bent pusė jų narių jau žiūri skeptiškai. Įdomiausia, kad jie deda viltis į Naglio Puteikio koaliciją, kurios sąraše atsidūrė profesinių sąjungų nariai“, – sakė politikas. Ir pridūrė, kad kai kuriuose susitikimuose su rinkėjais apie DK neužsimenama.

R. Karbauskis nespėliojo, kokia partija privilios daugiausia rinkėjų, nusivylusių valdančiųjų priimtu DK:

„Manau, negalima taip skaičiuoti. Iš tikrųjų priimtas DK socialine prasme ne stabilizuoja padėtį, o ją destabilizuoja. Dėl to turėsime dar didesnę emigraciją.

Ir būdamas darbdaviu, jau minėjau, kad DK orientuotas į pigios darbo jėgos atvežimą į Lietuvą ir paprastesnius darbo santykius, kad tą nelietuvišką darbo jėgą būtų lengviau įdarbinti ir lengviau atleisti“.

Anot politiko, daug darbdavių yra nustebę dėl priimto DK. Tačiau tai ir didelis smūgis visai Lietuvos politinei sistemai: „Neteksime dar daugiau žmonių, dar mažiau jų ateis į rinkimus. Svarbu ne kiek nusivylė socialdemokratais. Mums svarbiausia, kad žmonės neišvažiuotų“.

Algirdas Sysas, Ramūnas Karbauskis

Anot R. Karbauskio, Seimas neturėjo priiminėti tokio DK, bet nugalėjo „darbdavių spaudimas ir lobizmas“. A. Sysas sutiko, kad Seimo nariai patyrė didelį spaudimą: „Lobizmas buvo labai stiprus. Ko gero lobizmas priimant šį įstatymą buvo kaip niekada stiprus“.

Vis dėlto socialdemokratas įsitikinęs, kad visas Socialinis modelis ilgainiui duos naudos. Jo nuomone dėl naujo kodekso „Lietuva nesugrius“, esą „nebus dienos“, kad jo nebūtų siūloma keisti pradedant jau nauju Seimu.

Kaip išvengti mažų atlyginimų spąstų

DELFI žurnalistei paklausus, ką daryti, kad darbuotojai Lietuvoje gautų didesnius atlyginimus (šiuo metu beveik 270 tūkst. gauna minimalią mėnesinę algą arba mažiau), R. Karbauskis sakė, kad šalies darbdaviai neturėtų orientuotis į pigią darbo jėgą.

„Šiandien turime labai didelį darbo jėgos apmokestinimą, o kapitalo – mažesnį. Mes galvojame apie tai, kad reikėtų didinti gyventojų pajamų mokestį ir mažinti „Sodros“ įmokas. Be to, numatyti, kad darbuotojas pats mokėtų didesnę dalį mokesčių, kad žinotų, kiek jų moka. Tai mažins nelegalią darbo rinką ir „vokelių“ mokėjimą“, – aiškino jis.

Vis dėlto, anot R. Karbauskio, svarbiausia, valstybės mastu apsispręsti, kad mes „nesame Kinija“, dėl to visiems reikia orientuotis į didesnius atlyginimus, kad niekas neemigruotų.

„Mano versle tikrai niekas neemigruoja, nes atlyginimai tokie yra“, tvirtino – valstiečių ir žaliųjų pirmininkas.

A. Syso teigimu, valstybė turėtų labiau kištis, kad atlyginimai būtų didesni. Ji tai galėtų daryti ir didindama viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Esą praktika rodo, kad padidinus jų algas, įkandin seka ir verslas. Be to, valstybei apskritai reikėtų perskirstyti daugiau mokesčių.

„Jeigu per biudžetą perskirstysime mažiausiai visoje ES (apie 29 proc. BVP), tai negalėsime nė mokytojams, nė švietimui, nė policininkams, nė kitų sričių darbuotojų atlyginimų padidinti. <...> Valstybės įsikišimas būtinas ir reikia nustoti, kad viską sureguliuos laisvoji rinka“, – sakė socialdemokratas.

Siūlo didesnius mokesčius ir mažiau išimčių

Paklaustas, ką daryti, kad per biudžetą pinigų būtų perskirstyta daugiau, A. Sysas teigė, kad pakaktų padidinti dabartinius mokesčius.

A. Karbauskiui užsiminus, kad jis pasisako už progresinius mokesčius, socdemas replikavo, kad jis ne tik pasisako, bet ir teikia atitinkamus įstatymų projektus. Tiesa, pripažino, kad jo kolegos būdami daugumoje jų nepalaiko.

„Jei pažiūrime į darbo jėgos apmokestinimą, tai, „Eurostat“ duomenimis, mes neišsiskiriame – esame maždaug per vidurį. Tačiau Lietuvoje prikurta galybė išimčių, daliai žmonių sudarytos galimybės gauti pajamas iš dividendų, tantjemų, nekilnojamojo turto nuomos ir kt.

2/3 visų gyventojų pajamų gaunama iš darbo santykių, 1/3 – iš kitų pajamų. Pastaroji dalis apmokestinama 15 proc., bet nemokamos nė „Sodros“, nė sveikatos draudimo įmokos ir, aišku, tai iškreipia mūsų pajamas. Visos pajamos turi būti progresyviai apmokestinamos, tada teisingumas būtų gerokai geresnis“, – aiškino A. Sysas.

Jis stebėjosi, kad lobistai argumentuoja, jog viena ar kita gyventojų grupė bus atleista nuo mokesčių – tokiu atveju ji netenka ir socialinių garantijų. Taigi, reikėtų sakyti, ne kad kažkas atleistas socialinio draudimo įmokų, bet kad kažkam sumažintos ar panaikintos pensijos. Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ūkininkams taikomus mokesčius, kurie yra mažesni nei kitose srityse.

„Didelė problema, kad dalis žmonių lieka neapdrausti ir kuo toliau, tuo jų daugiau“, – aiškino jis ir pripažino, kad lobistų įtakai pasiduoda tiek socdemai, tiek kitų valdančių partijų nariai.

Nors R. Karbauskis sakė esąs už progresinius mokesčius, jis abejojo, ar dividendams ir kitoms pajamoms iš kapitalo reikėtų taikyti didesnius mokesčius nei yra kaimyninėse šalyse.

Priešingu atveju, verslas esą investuos ten, o ne Lietuvoje.

„Jei ES išmokos Lietuvos ūkininkams būtų kaip ES, nekiltų klausimas dėl jiems taikomų mokestinių lengvatų. Dabar tos išmokos skiriasi iki 4 kartų ir Lietuvos ūkininkai konkuruoja bendroje rinkoje.

Dėl išmokų iškreipiamas verslas. Taigi, mes pasisakome, kad visas išmokas panaikintų, jokių nemokėtų, kad jų negautų nei Lietuvos, nei Anglijos ar Prancūzijos ūkininkai, tada viskas stotų į savo vietas ir būtų galima mokėti tokius mokesčius. Jei išmokų nepanaikins, tada jos visiems turi būti vienodos“, – svarstė jis.

Tiesa, diskusijos dalyviai sutarė, kad ES išmokų panaikinimas ar suvienodinimas visoje ES vargiai yra įmanomas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (329)