Taip mano vienu įtakingiausių pasaulio ekonomistų laikomas lietuvių kilmės mokslininkas Robertas J. Shilleris. „The Wall Street Journal“ ir kitose publikacijose jis iš anksto prognozavo, kad sprogus JAV nekilnojamojo turto burbului, gali kilti pasaulinė krizė.
Už indėlį tiriant finansų rinkų pokyčius ir akcijų kainos dinamiką 2013 m. jam, kartu su kitais dviem ekonomistams, buvo skirta Nobelio premija.
Jau penktą kartą nuo 1974 m. viešėdamas Lietuvoje šįkart R. Shilleris, be kita ko, pristatė į lietuvių kalbą išverstą naujausią knygą „Kvailių žvejonė: manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“ (angl. Phishing for Phools: The Economics of Manipulation and Deception), kurią parašė kartu su kitu Nobelio premijos laureatu George‘u A. Akerlofu.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusio pristatyme dalyvavo ne tik aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė, bet ir daugelis žinomų visuomenės veikėjų – pradedant atlikėju Jurgiu Didžiuliu ar „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir baigiant politikais Ramūnu Karbauskiu, Dainiumi Kreiviu ir kt.
Paklaustas apie pastarojo meto ekonomikos tendencijas ir svarbiausius pokyčius R. Shilleris juokavo, kad po to, kai prieš kelerius metus viešai pasidalijo mintimis apie dabar jau vykstančią krizę Brazilijoje, į šią šalį jo niekas nebekviečia.
„Nebūtinai esu autoritetas, bet aš asmeniškai galvoju, kad šiuo metu mūsų, kiekvieno žmogaus, jausmus, emocijas, mūsų spendimus veikia sparti interneto ir technologijų revoliucija. Manau, kad visame pasaulyje jauni žmonės nerimauja dėl savo karjeros – ką jie darys po 10, 20 ar 30 metų.
Studentams (R. Shilleris yra Yale'io universiteto profesorius, – aut. past.) mėgstu sakyti: prieš save turite 100 metų horizontą, pagalvokite apie 2116 metus.
Galbūt tuo metu jau būsite mirę, bet gal ir gyvensite, nes medicinos technologijos greitai tobulėja. Na, bent jūsų vaikai arba vaikaičiai gyvens, taigi turėtų rūpėti, koks gyvenimas bus po šimtmečio“, – pasakojo profesorius.
Tačiau, anot jo, sunku prognozuoti, kas bus ne tik po šimto metų, bet ir po kelių dešimtmečių – tiesiog, technologijos keičiasi labai greitai.
„Štai mano mobilusis telefonas. Galėčiau jo paklausti, kas bus ateityje, o jis galėtų ir atsakyti. Nors kol kas gal šitas klausimas jam per sudėtingas. Kaip ten bebūtų, jis atspindi tą esminį šiuo metu tvyrantį žmonių netikrumą – kas aš būsiu ir koks bus mano gyvenimas ateityje“, – svarstė R. Shilleris.
Iliustruodamas šią mintį mokslininkas prisiminė ir kitą „kvailą“ pavyzdį.
„Paauglystėje išmokau atpažinti visas žvaigždes danguje – pirštu galėjote durti į bet kurią, o aš būčiau pasakęs jos pavadinimą, koks iki jos atstumas. Tada atrodė, kad dėl tokio gebėjimo padarysiu žmonėms įspūdį, bet, aišku, nepadariau, – juokavo mokslininkas.
– Kaip ten bebūtų, dabar yra „Google Sky“ programa ir nukreipęs telefono kamerą į bet kurią žvaigždę, galiu pabendrauti programa, paklausti jos apie žvaigždę, o ji gali pasakyti, kad čia yra pvz., Lambda Draconis (žvaigždė Slibino žvaigždyne, – aut. past.), kiek ji nutolusi nuo mūsų ir pan. Taigi vertinant pagal šias žinias, telefonas mane jau pralenkė“.
Profesoriaus teigimu, anksčiau jis įsidėmėdavęs įvairius faktus, bet dabar to nereikia, daug ką pakeičia telefonas ir kitos technologijos.
„Kur visa tai krypsta? Žmonės šito nežino ir jiems neramu. Manau, dėl to didėja santaupų lygis taip, kaip nedidėtų, jei nebūtų panašių tendencijų.
Gyventojai turi mažiau noro išleisti pinigus. Manau, kad tai taip gali turėti didelį poveikį vertybinių popierių kainai, tačiau nuosekliai to nedaro“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu kainos Europoje akcijų rinkose nėra per didelės, tačiau JAV akcijų kainos yra aukštame lygyje.
„Ir ten jos gali išlikti ilgą laiką. Turime nulinių bazines palūkanų režimą, kuris, manau, su tuo susijęs. Kodėl palūkanos tokios mažos? Todėl, kad žmonės nori taupyti, jie galvoja: turiu ką nors daryti, nes po 20 metų galiu likti be darbo, mano padėtis gali būti nekokia“, – aiškino R. Shilleris.
Jo teigimu, žmonės mato, kaip šiais laikais interneto pionieriai greitai tampa milijonieriais, tačiau daugeliui taip pat nepasiseks.
„Daugelis iš mūsų tokiais niekada netapsime, nes nežinome, kaip tai padaryti. Taigi, nerimaujame dėl savo ateities, ką mums reikės daryti. Niekas nėra saugus ir niekas nežino, kokios profesijos bus paklausios ateityje“, – pasakojo profesorius ir juokavo, kad saldainiai veikiausiai vis tiek bus gaminami ir mes norėsime jais smaguriauti.
