Naujajame kodekse atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties (nulinės), projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Pagal naująjį Darbo kodeksą beveik neribojamas terminuotų sutarčių sudarymas. Nustatyta, kad su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų.
Be to, bus galima sudaryti ir nenustatytos apimties darbo sutartis. Tai bus tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą.
Tiesa, nustatyta, kad vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti 10 proc. visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis.
Taip pat atsiras ir projektinio darbo sutartys – tai būtų terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.
Sudarydamos projektinio darbo sutartį, reikės apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą.
Sulygti dėl projektinio darbo sutarties bus galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki 2 metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu;
2) laikinai, iki 5 metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį.
Viršvalandžiai
Naujoje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu.
Tokiais atvejais per vieno mėnesio laikotarpį negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko savaitės trukmė.
Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį - ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad viršvalandinių darbų trukmė per metus negali viršyti 120 valandą, taip pat nurodoma, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų, o per savaitę - 8 valandų.
Kodekse yra nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, tačiau nurodoma, kad ji turi būti ne didesnė kaip 180 valandų per metus. Nurodoma, kad už viršvalandinį darbą turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.
Atleidimas iš darbo
Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta nutraukus šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, neščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti du jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką.
Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU.
Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos.
Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 asmens gauto VDU priklausomai nuo stažo įmonėje.
Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites.
Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai.
Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus.
Dabartiniame Darbo kodekse įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai.
Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Dabar galiojančiame Darbo kodekse tokios nuostatos nėra.
Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas. Jeigu uždelsta suma bus mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.
Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (esant svarbioms priežastims - prieš 5 darbo dienas).
Naujame Darbo kodekse kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tuomet, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje. Šiuo metu už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje yra numatytos papildomos atostogų dienos.
Darbo tarybos
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai.
Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.
Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba jos funkcijos nėra perduotos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo teises.
Darbo tarybos yra formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, taip pat pabrėžiama, kad Darbo tarybos negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva.
Trišalė taryba
Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių - po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.
Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad Trišalė taryba socialinių partnerių susitarimu yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių - centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Tarybos narių kadencijų apribojimai nėra numatyti.
Tiesa, premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jau netrukus Seime bus registruotos kai kurios priimto DK pataisos. Esą jas turėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.
A. Butkevčiaus paminėjo kelias nuostatas, kurios esą bus netrukus taisomos.
Pvz., bus pataisyta, kad „kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai“.
Be to, anot premjero, bus padidintos išeitinės kompensacijos iš darbo atleidžiamiems pensinio amžiaus asmenims.
Taip pat, esą, bus įtvirtinta nuostata, kad nenustatytos apimties darbo sutartis bus galima sudaryti tik su tais asmenimis, kurie apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu.
Nuotraukų galerijoje - Seimo diskusija ir balsavimas dėl Darbo kodekso.
