Verslo ir darbuotojų organizacijų atstovų požiūris dėl to, kaip turėtų pasielgti parlamentarai, radikaliai skiriasi.
Pirmieji tikisi, kad Seimas atmes visus prezidentės pasiūlymus ir liks prie pradinės naujo DK redakcijos, kuri priimta praėjusį birželį. Jų nuomone, tik taip būtų užtikrinta šalies ūkio plėtra.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus DELFI tvirtino, kad jau geriau dabar galiojantis Darbo kodeksas nei naujasis su prezidentės pataisomis.
Profesinių sąjungų ir šeimų organizacijų atstovai viliasi, kad parlamentas neatmes šalies vadovės veto ir DK bus priimtas su visais jos pasiūlymais. Jei atsitiks priešingai, žmonėms jie patars artėjančiuose rinkimuose nebalsuoti už tuos, kurie pablogino dirbančiųjų padėtį.
Už ką nebalsuoti rinkimuose
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas vylėsi, kad Seimo nariai pritars prezidentės veto ir priims jos pateiktus pasiūlymus.
„Mes tikimės, kad taip ir bus, kad rytoj Seimas pritars prezidentės veto. Jeigu bus pritarta, tai realiai tas kodekse bus atstatyta skirtingų pusių lygybė. Nors įstatymas būtų pakankamai liberalus, bet ir socialiai atsakingas.
Jeigu veto bus atmestas, tai socialiai atsakingo įstatymo požymių jame beveik neliks ir tai bus vienas iš liberaliausių darbo įstatymų visoje ES“, – svarstė pirmininkas.
Jo nuomone, veto neturėtų būti atmestas, nors daug politikų, ypač valdančiosios koalicijos vadovai esą deda daug pastangų, kad būtų priešingai. Tačiau profesinės sąjungos tikisi, kad nugalės sveikas protas.
A. Černiauskas abejojo, ar atmetus veto Seimo nariai imtųsi keisti atskiras naujo DK nuostatas:
„Matote, laikas yra palyginti trumpas. Liktų du mėnesiai iki metų pabaigos, o jie žada kosmetinius pataisymus. Aišku, kai kurie mums būtų naudingi. Bet, man atrodo, kad viską reikės palikti po rinkimų. Naujas Seimas pradėjęs posėdžiauti lapkričio mėnesį dar galės atidėti metams DK galiojimą ir per tuos metus bus galima viską tvarkyti.
Labai abejoju, kad atmetus prezidentės veto, būtų kokios nors pataisos. Dėl procedūrų tai yra pakankamai sudėtinga.
Reikėtų surinkti nemažai Seimo narių balsų, nes įstatymą galima taisyti tik praėjus pusei metų po jo įsigaliojimo“.
Net jei Seimas priimtų nepalankų sprendimą, profesinės sąjungos neketina rengti masinių protestų
„Dabar jau nelabai yra prieš ką imtis. Kiek pavyko, tiek buvo imtasi prieš tuos, kurie nueina. Aišku, kalbėsime su žmonėmis, rekomenduosime jiems rinkimuose nebalsuoti už politikus, kurie bus prieš prezidentės veto.
Susitikimuose žmonės dažnai klausia, už ką balsuoti, kokį Seimo narį palaikyti. Stengiamės išvengti politikavimo ir tokių rekomendacijų neteikiame. Bet pasakyti, už ką nebalsuoti galime, nes žmonės renkasi laisvai“, – sakė pašnekovas.
Šeimų organizacijos – už prezidentės pasiūlymus
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Žemaitė įsitikinusi, kad prezidentės veto saugo dirbančių šeimų interesus, o politikų balsavimas dėl Darbo kodekso turės įtakos ir jų pasirodymui būsimuose Seimo rinkimuose.
„Rinkėjams šis klausimas svarbus ir kiekvienas jų, prieš žymėdamas biuletenį, turi teisę žinoti, kokiems santykiams tarp darbuotojų (jų atstovų) ir darbdavių prioritetą teiks konkreti partija ar kandidatas. Pakelta ranka bus raudona skarele prieš akimis pasruvusį rinkėją, gyvenantį pagal Darbo kodeksą“, – komentavo ji.
Anot R. Žemaitės, šeimoms atstovaujančios organizacijos ragina parlamentarus priimti prezidentės veto. Tik taip naujame DK būtų išsaugotas socialinis jautrumas dirbančiam žmogui, darbo santykių aiškumas ir stabilumas.
„Ar prezidentės veto siūlo naikinti lankstesnes ir įvairesnes darbo santykių formas? Ne, darbdavių siūlymai dėl liberalesnių darbo santykių išgirsti ir įtvirtinti.
Darbo sutarčių rūšių įvairovei neprieštarauja nė dirbantieji, nė prezidentė, išskyrus nulines darbo sutartis, pagal kurias darbuotojas nežinotų, nei kiek jis konkretų mėnesį dirbs nei kiek uždirbs, o ir nelegalaus darbo ar neapskaitytų darbo valandų kontrolė taptų praktiškai neįmanoma“, – įsitikinusi R. Žemaitė.
Be to, siūloma grąžinti ilgesnes kasmetines atostogas darbuotojams vieniems auginantiems vaiką arba neįgalų vaiką, taip pat dvigubai didesnę išeitinę išmoką darbuotojui, kuris darbo santykius nutraukia dėl vaiko ligos ar negalios ir kt.
„Prezidentės siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti socialiai labiausiai pažeidžiamų asmenų teisių apsaugą liberalizuojant darbo santykius. Atmetus šias nuostatas, praktiškai nelieka lengvatų dirbančioms ir dar iš šalies neemigravusioms šeimoms“, – reziumavo asociacijos atstovė.
Darbdaviai ragina atmesti veto
Visiškai kitokios nuomonės nei profesinių sąjungų ir šeimų organizacijų atstovai laikosi darbdaviai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad būtina atmesti prezidentės veto.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvai reikia modernesnių, lankstesnių darbo santykių. Tikiuosi, kad Seimas tą irgi supranta. Premjeras, akivaizdu, kad supranta, tai yra gerai. Pažiūrėsime, kaip supranta Seimas.
Jeigu mes turėsime modernesnius darbo santykius, tai mūsų ekonomika taip pat judės į priekį – bus ir didesni atlyginimai ir geriau gyvensime“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovo teigimu, prezidentės patarėjai pritarė viskam, ką pasiūlė profesinės sąjungos. Nors jų pasiūlymai suskirstyti į 22 grupes, tačiau pritarus veto, esą, būtų pakeisti 79 (t. y. maždaug trečdalis) DK kodekso straipsniai.
„Su dalimi iš tų pakeitimų, be abejo, būtų galima sutikti, bet kai kurie, mūsų nuomone, prastesni nei buvo senajame DK. Bėda ta, kad pagal Seimo statutą negalima nagrinėti šitų 79 pasiūlymų po vieną. Seimas turi arba priimti visą paketą, arba visam paketui nepritarti.
Anot jo, neatmetus veto, Lietuvos DK taptų „vienu griežčiausių“ Europoje. Pvz., kaip niekur kitur būtų sugriežtintas viršvalandžių reguliavimas, taip pat būtų apsunkintas terminuotų sutarčių sudarymas.
Geriau palikti dabar galiojantį DK
V. Sutkaus teigimu, keisti būtina ir Trišalės tarybos formavimo principus, nes dabar į jos veiklą neįtraukiamos naujos įtakingos organizacijos.
„Dabar reikėtų nepritarti pasiūlymų paketui. Vėliau iš naujo protingai juos išnagrinėjus būtų galima kai ką taisyti. Jeigu veto bus pritarta, ir tai labai svarbu, kai kuriais atžvilgiais naujas DK bus blogesnis už dabartinį.
Dėl to ir sakome: jeigu nėra politinės valios, geriau tada palikti galiojantį ir naujo svarstymą patikėti naujam Seimui, kuris nebus nesaistomas rinkiminių batalijų. Kadencijos pradžioje jis galėtų ramiai viską apsvarstyti ir priimti protingą sprendimą, o ne tą populistinį, kuriuo prieš rinkimus siekiama įsiteikti rinkėjams“, – svarstė darbdavių atstovas.
Pasak jo, valstybės vyrai ir moterys negali laikytis vienadienės pozicijos ir žadėti bet ką, kad tik būtų laimėti rinkimai:
„Esu sakęs ir Seimo nariams: taip negalima. Svarbu matyti ne tik kas bus už mėnesio, bet ir už penkerių, dešimties metų. Jeigu neturėsime lankstesnių darbo santykių, tai mums, mūsų šaliai ir jos ekonomikai bus sunku eiti į priekį“.
Panašios pozicijos dėl DK laikosi ir daugelis kitų asocijuotų struktūrų: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir kt.
D. Grybauskaitės pasiūlymai
Liepos pradžioje vetavusi DK, prezidentė pateikė 22 savo pataisas.
1. D. Grybauskaitė norėtų grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, kaip numatyta Konstitucijoje.
2. Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
3. Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 Statistikos departamento skelbiamus vidutinius darbo užmokesčius (VDU) (apie 2244 eurų). Seimo priimtame DK yra 2 VDU.
4. Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Naujajame DK vaikus iki 14 metų auginantiems darbuotojams įspėjimo terminas trumpėja nuo 4 iki 2 mėnesių. Prezidentė siūlo šį terminą ilginti iki 3 mėnesių., papildomai numatant 3 mėnesių įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų.
5. Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia.
6. Grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo).
7. Nustatyti sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.
8. Atsisakyti neaiškių kodekso teisinių sąvokų: formuluotę „protingas terminas“ keisti į „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
9. Atsisakyti nenustatytos apimties („nulinių“) sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8 val. per mėnesį darbą.
10. Leisti terminuotas sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.
11. Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą.
12. Gražinti Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“.
13. Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja tik prieš 2 dienas.
14. Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką.
15. Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos.
16. Ilgesnės (bent 27 darbo dienų) kasmetinės atostogos vaiką iki 14 metų vieniems auginantiems, neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems, nepilnamečiams ir neįgaliesiems darbuotojams.
17. Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims.
18. Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose.
19. Atsisakyti privalomų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę.
20. Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką.
21. Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia dvi ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės.
22. Grąžinti nuostatą, kad Trišalė taryba sudaroma socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių ir savo veiklą organizuoja savarankiškai.
Keičiamos sąlygos
Birželio pabaigoje Seimo priimtas DK sumažina kai kurias dirbančiųjų garantijas, tačiau gali Lietuvą paversti konkurencingesne ir į šalį pritraukti daugiau investicijų.
Naujajame DK atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.
Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU.
Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos.
Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 VDU, bet ne daugiau kaip 2 minimalios mėnesinės algos.
Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį DK, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites.
Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai.
Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus.
Dabartiniame DK įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai
Naujame DK kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos.
Nuotraukų galerijoje – praėjusio šeštadienio Seimo posėdis, kuriame nuspręsta DK svarstyti iš naujo.
