LBA prezidentas Stasys Kropas atkreipia dėmesį, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn.
„Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą. Taip pat verta pasidžiaugti, kad lizingo portfelis užtikrintai siekia dar metų pradžioje prognozuotų aukštumų, atsiskaitymai kortelėmis toliau demonstruoja augimo tendencijas, tuo tarpu taupymas, galima sakyti, lieka gana stabilus“, – sako S.Kropas.
Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 7 proc. (š. m. antrąjį ketv. – apie 17,6 mlrd., praėjusių metų – 16,4 mlrd. eurų). Paskolos namų ūkiams būstui pirkti padidėjo apie 5 proc., vartojimo kreditas – apie 11,5 proc., likusios paskolos namų ūkiams – apie 12 proc. Tuo tarpu paskolos juridiniams asmenims pakilo apie 3,5 proc.
Tiesa, sugriežtėjęs vartojimo kreditų reguliavimas neliko be pasekmių – naujai pasirašytų vartojimo kredito sutarčių vertė sumažėjo apie 14 proc. (š. m. antrąjį ketvirtį – apie 82 mln., praėjusių metų – apie 95 mln. eurų).
Bendras indėlių portfelis, palyginti šių ir praėjusių metų antrojo ketvirčio pab. rodiklius, padidėjo apie 10 proc. (nuo 19,2 mlrd. iki 21,3 mlrd. eurų). Didžiausią augimą sudarė namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – apie 18 proc. (š. m. antrąjį ketv. – apie 6,9 mlrd., praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu – apie 5,9 mlrd. eurų). Taip pat kiek nuosaikiau (5 proc.) pakilo ir ne finansų bendrovių indėliai iki pareikalavimo.
Tuo tarpu terminuotojų indėlių portfelis dėl vis dar nepatrauklių palūkanų dydžių ir toliau mažėja.
Antrąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele suma perkopė 1 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kiek daugiau nei 15 proc. Tiek pat pakilo ir atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius.
Panašus augimas fiksuotas ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Pastarieji rodikliai liudija apie besikeičiančius įpročius – atsiskaitymai ne grynaisiais vis labiau vertinami. Atsiradusi galimybė atsiskaityti bekontakte kortele, tikimasi, dar labiau paskatins tokias tendencijas.
Lietuvos lizingo rinka pirmą šių metų pusmetį pasižymėjo nuosekliu augimu. Naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo apie 64 proc. „Jei ši tendencija tęsis, realiai pretenduojame tapti didžiausia ir sparčiausia lizingo rinka Baltijos šalyse“, – pažymi LBA Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas.
Kaip įprasta, transporto sektorius sąlygojo rinkos augimą. Analizuojant naujų vilkikų ir puspriekabių registracijas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augimas viršijo 2 kartus („Datacenter“ duomenimis, 2852 naujai registruoti lizinguojami vilkikai šiemet ir 1259 pernai). Tiesa, antrajai metų pusei toks spartus augimas nebeprognozuojamas, o ateinantys metai turėtų būti kiek nuosaikesni.
„Lengvųjų automobilių lizingo rinką galima apibūdinti kaip vieną tvariausiai augančių sričių. „Datacenter“ duomenimis, lizingo būdu parduotų automobilių skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 26 proc.
Į lizingo rinką grįžo ir nekilnojamojo turto lizingas. Nors santykinis augimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nemažas (apie 13 proc.), absoliučia reikšme apimtys rinkai nėra įtakingos. Kita vertus, tai didina lizingo produktų įvairovę ir teigiamai veikia pačią rinką.
Apibendrinant matyti, kad rinka palaipsniui artėja prie vadinamojo normalaus reinvestavimo lygio, kai naudotas ir nusidėvėjęs turtas laiku keičiamas į naujesnį, taip užtikrinant tvarų įmonių konkurencingumo augimą.