„Estrella Baltics“ buvo viena iš bendrovių, kuri pranešė, jog nutrauks bulvių traškučių gamybą Kaune ir ją perkels į Lenkiją. Bendrovė buvo minima kaip pavyzdys verslo, kuris tariamai pasitraukia dėl nelanksčių darbo sąlygų.
Vis dėlto 15 darbuotojų turinti įmonė nepatvirtina tokios versijos. DELFI atsiųstame komentare jos atstovai teigė, kad dėl gamybos perkėlimo į Lenkiją darbuotojų nesumažins.
„Informuojame, kad dėl traškučių gamybos perkėlimo nėra planuojami jokie pasikeitimai, turintys įtakos „Estrella Baltics“ darbuotojų skaičiui ar jų darbo vietoms“, – teigiama atsiųstame komentare.
Tiesa, „Estrella Baltics“ pati traškučių negamino. Bendrovės užsakymu tai darė „Mondelez Lietuva Production“, kuri „Sodros“ duomenimis, iš viso turi 416 darbuotojų. Tačiau ir ši bendrovė, baigusi „Estrellos“ traškučių gamybą neketina atleisti darbuotojų.
„Mondelez International“ korporacinių reikalų vadovė Baltijos šalyse Malgorzata Babik DELFI situaciją dėl traškučių gamybos stabdymo pakomentavo taip:
„Mondelez International“ veiklai Kaune tai neturės įtakos: mes toliau gaminsime šokolado produkciją, toliau vykdysime tokių konditerijos gaminių kaip „Milka“, „Karūna“, „Barni“ ir kt. pardavimą ir rinkodarą.
Jei kalbėtume apie Darbo kodeksą ir kitas įstatymų iniciatyvas, mes visada palaikome nuostatas, kurios pagerina verslo klimatą, atliepia rinkos raidą ir galiausiai sukuria palankias sąlygas kurti darbo vietas ir pritraukti investicijas“.
Vadovės teigimu, gamykla Kaune yra kompanijos Europos integruotos tiekimo grandinės dalis. Esą tai reiškia, kad dabartinio asortimento gamybos pokyčiai yra galimi. Tačiau jeigu jie būtų planuojami, apie tai būtų pranešta iš anksto.
„Kalbant apie „Estrella“ traškučių gamybos perkėlimą, darbuotojams seniai buvo pasakyta, kad darbo vietų nebus sumažinta. Čia tiesiog pavyzdžio pritempimas. Kai kam juk reikia sėti paniką, visiškai tendencingai aiškinti, kad dabartinis Darbo kodeksas lemia tokius pokyčius.
Bet juk jei taip spekuliuojame, tai galime apversti plokštelę ir sakyti, kad „Coca Cola“ išeina kaip tik dėl naujo Darbo kodekso“, – svarstė pirmininkė.
Anot jos, Alytaus gamyklos darbuotojams buvo siūlyta įsteigti profesinę sąjungą, tačiau jie nenorėjo to daryti motyvuodami, kad jie turi geras darbo sąlygas, gerą atlyginimą. Taigi, pirmininkė sakė nežinanti, ar nutraukiant gėrimų gamybą Dzūkijoje nebuvo pažeistos darbuotojų teisės, ar darbdaviai laikėsi ES direktyvos dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo.
Pirmininkė stebėjosi, kodėl išpučiamas burbulas dėl tikro ar tariamo skirtingų bendrovių pasitraukimo iš Lietuvos, tačiau tiek mažai kalbama, kiek kitų įmonių į mūsų šalį perkelia savo verslus ir gamybą.
„Yra labai daug gerų pavyzdžių. Į Lietuvą perkelta produktų gamyba, kuri buvo vykdoma Didžiojoje Britanijoje – tų gaminių čia nematome, nes jie visi eksportuojami. Taip pat į čia buvo perkelta visa gamykla su darbo vietomis iš Norvegijos, visas fabrikas iš Olandijos.
Apie tai niekas nekalba, bet štai, sako, kad kažkas iš čia bėga. Na, niekas nebėga – kaip tik dėl pigios darbo jėgos į čia atvažiuoja ir perkelia gamybą. Ir tokių įmonių yra daug“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pasakojo daug bendraujanti su skirtingų įmonių darbuotojais ir iš asmeninės patirties žino, kad daugelyje jų darbdaviai iš Vakarų Europos nemato nieko blogo dabartiniame Darbo kodekse. Esą darbdaviai reguliariai susitinka su darbuotojais, informuoja juos apie pokyčius, o jei kai kurie mažina darbuotojų skaičių, tai su jais visiškai atsiskaito.
„Dabar paniką dėl naujojo kodekso kursto kai kurios verslo asociacijos. Jų nariams naudingas kuo liberalesnis DK, tad jie specialiai manipuliuoja žmonių nežinojimu. Vis dėlto taip negalima. Yra labai daug užsienio kapitalo įmonių kurios čia kuriasi ir sėkmingai veikia galiojant dabartiniam kodeksui“, – reziumavo pirmininkė.
