Vyriausybės parengtame Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Be to, sandorio šalys neturėtų teisės sandorio skaidyti, jeigu taip apribojimo galėtų būti išvengta.
5 tūkst. eurų riba nebūtų taikoma atsiskaitymams, susijusiems su darbo santykiais.
Jeigu 5 tūkst. eurų viršijantį sandorį būtina įvykdyti nedelsiant, bet atsiskaitymo vietoje nėra tam reikalingos įrangos, pinigus gavęs asmuo turėtų per 10 dienų apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Kaip naujojo reikalavimo būtų laikomasi prižiūrėtų VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o jį pažeidę asmenys atsakytų administracine tvarka.
Kovoja su šešėliu ir korupcija
Šiuo metu Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais yra neribojami. Naujojo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad tai sukuria palankias sąlygas vykdyti neskaidrią komercinę veiklą – dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje.
Didelės grynųjų sumos leidžia slėpti pajamas, išvengti veiklos kontrolės, mokestinių prievolių, vykdyti tradicinę kriminalinę ar neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, prekiauti narkotikais, ginklais, verstis kontrabanda.
Rašte taip pat pažymima, kad atsiskaitymas didelėmis grynųjų pinigų sumomis yra nesaugus – sukelia apiplėšimų galimybes.
Teigiama, kad grynųjų apribojimas šalyje sumažintų korupciją, sumažintų prielaidas šešėlinei ekonomikai, padidintų skaidrumą ir sudarytų palankesnes sąlygas sąžiningai konkurencijai.
Šią iniciatyvą Lietuvoje palaiko Europos centrinis bankas ir Europos Komisija, o panašūs apribojimai jau veikia Latvijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Kažkodėl delsia
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas Seime pateiktas dar 2015 metų kovą. Tada už projektą pasisakė 56 parlamentarai, 44 susilaikė, o 4 nepritarė.
Grynųjų apribojimui nepritarė liberalai Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius, Valdas Vasiliauskas iš „Drąsos kelio“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Zbignevas Jedinskij.
Po to naujasis įstatymas nuolat buvo įtraukiamas į Seimo darbų programą, tačiau plenarinio posėdžio taip ir nepasiekė.
Naujausioje Seimo sesijos programoje nurodoma, kad grynųjų apribojimo klausimas turėtų būti svarstomas šį rugsėjį.
Pritaria su viena išlyga
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) vadovas Šarūnas Frolenko DELFI sakė, kad nėra prieš įstatymą ar apskritai idėją riboti grynųjų pinigų atsiskaitymus nuo tam tikrų sumų.
„Mes siūlome ir siūlysime, kad kaip dabar yra numatytos tam tikros išlygos daliai finansų įstaigų – kad tai būtų išplėsta ir būtų apimamos visos finansų įstaigos, kurioms taikomas pinigų plovimo prevencijos įstatymas“, – teigė jis.
Pašnekovas teigė suprantantis pačią įstatymo idėją – kad tarp fizinių arba tarp fizinių ir juridinių asmenų, kurie nėra finansų įstaigos, tam tikri ribojimai nuo tam tikros sumos gali būti reikalingi, vengiant šešėlio, nesąžiningų veiksmų ir t.t.
„Kai kalbame apie finansų įstaigas, kurios yra labai griežtai reglamentuojamos, kurioms taikomas pinigų plovimo prevencijos įstatymas, kiti teisės aktai, joms šis reglamentavimas būtų perteklinis ir netikslingas“, – sakė Š. Frolenko.
Populiarumas slopsta
Lietuvos banko (LB) 2016 metų pradžioje skelbti apklauso rezultatai parodė, kad gyventojai pamažu grynųjų naudoja vis mažiau.
„Dieną prieš LB užsakymu vykdytą apklausą už grynuosius pinigus nieko nepirko 31 proc. respondentų. 2014 metais vykdant analogišką apklausą, tokių žmonių buvo 9 proc. punktais mažiau.
Vidutiniškai vienas asmuo per dieną pernai grynaisiais pinigais atsiskaitė 1,2, o 2014 metais – 1,8 karto.
Apklausa rodo, kad menksta ir grynaisiais pinigais per dieną išleidžiama suma. 2015 metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais mediana sumažėjo nuo 9,6 iki 7,2 eurų“, – rašoma tuomet platintame pranešime žiniasklaidai.
Galimos problemos
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo aiškinamajame rašte išvardytos ir dėl naujo reikalavimo galinčios kilti problemos.
„Nedarbo dienomis nebūtų galima pervesti lėšų į kitą banką, nes tuo metu nėra vykdomi tarpbankiniai atsiskaitymai. Taigi bus ribotos galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais savaitgaliais, kai, tarkim, asmuo nori įsigyti prekę, kurios vertė viršija 5 tūkst. eurų, o šios prekės pardavėjas nori iš karto gauti pinigus“, – rašoma jame.
Dar viena problema – kai kuriose kaimiškose vietose nėra pakankamai išplėtota infrastruktūra atsiskaitymams negrynaisiais pinigais. Be to, asmenims atsiskaitant ne grynaisiais pinigais, bus patirta papildomų finansinių sąnaudų, atsiskaitant už finansų, mokėjimo įstaigų teikiamas paslaugas.
Šiuos klausimus siūloma spręsti plečiant technines galimybes atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir skatinant asmenų naudojimąsi elektronine bankininkyste.
Siūlo 10 tūkst. ribą
Naujojo įstatymo projektui Seime užregistruoti du pasiūlymai. Liberalų pataisoje nurodoma, kad komercine veikla neužsiimantys fiziniai asmenys turėtų galėti tarpusavyje atsiskaityti ir 10 tūkst. eurų neviršijančia suma. 5 tūkst. ribą jie siūlo taikyti tik sandoriams tarp fizinio ir juridinio asmenų.
Savo ruožtu socialdemokratas Artūras Skardžius ir „darbietis“ Ričardas Sargūnas nori, kad 5 tūkst. riba būtų taikoma tik sandoriams, kurių abi šalys yra fiziniai asmenys, neužsiimantys komercine veikla. Kai viena šalis yra juridinis asmuo arba komercine veikla užsiimantis fizinis asmuo, šie du Seimo nariai siūlo atsiskaitymų grynaisiais neriboti.
