UAB „Čitas“ biurą daugiabutyje Druskininkuose žymi vienintelis atributas – laiptinėje kabanti pašto laiškų dėžutė su flomasteriu užrašytu bendrovės pavadinimu.

Portalas DELFI į bendrovę „Čitas“ atkreipė dėmesį po to, kai žurnalistams atsivėrė vienas verslininkas, norėjęs dalyvauti Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursuose. Jis teigė, kad kai kurių konkursų techninė specifikacija pirkimams kelia klausimų. Pavyzdžiui, verslininką nustebino konkurso sąlygos apatiniam trikotažui.

„Atrodo, atsiprašau, kažkokios kosminės kelnaitės! Na, suprantama, kad jos turi būti neblogos kokybės, gera sudėtis, kad kariai nešaltų, patogiai skalbiamos, na, bet jūs perskaitykite visas sąlygas, taip sakant, triusikams. Yra perlų: „duobiamasis stipris, kPa“, „atsparumas pumpuravimuisi (po 30 min), laipsnis“, – atviravo verslininkas.

Būtent Lietuvos kariuomenės apatinių drabužių pirkimo konkursą ir yra laimėjusi UAB „Čitas“.

Nežino nei firmos, nei vadovo

Kai ieškojome šios įmonės biuro Registrų centro nurodytu adresu Antakalnio g. 11-25, Druskininkuose, vieninteliu ženklu apie šios įmonės buveinę viename Druskininkų centre įsikūrusiame daugiabutyje buvo tik laiptinėje kabanti pašto korespondencijai skirta metalinė dėžutė.

Šis butas registruotas bendrovės „Čitas“ nuosavybe.

Ne ką daugiau apie bendrovę ir jos vadovą bei savininką Voldemarą Marčiauską žinojo ir apklausiami druskininkiečiai – verslininkai, politikai, žurnalistai.

„Nieko nesako – nei pavardė, nei įmonės pavadinimas“, – tikino žinomi kurorto verslininkai.

Tiesa, vienas iš jų prisiminė girdėjęs, esą firma dirba su baldų gamintojais – tiekia baldininkams gobeleną.

Viena įdomi detalė – didmenine prekyba tekstilės ir odos gaminiais bei audiniais užsiimančią bendrovę „Čitas“ V. Marčiauskas įkūrė tuomet, kai dirbo rinkodaros direktoriaus pareigose vėliau bankrutavusioje ir Alytaus miestą į didžiulio nedarbo gretas įstūmusioje bendrovėje „Alytaus tekstilė“.

Dar mažiau apie dabartinę V. Marčiausko veiklą pavyko rasti Alytuje. Čia vienintele žinia apie verslininką buvo viešai rasta informacija apie jo dalyvavimą Alytaus miesto teniso klubo „Šiluma“ valdyboje.

Turimais duomenimis, iš Alytaus kilęs V. Marčiauskas kurorte labiau žinomas ne verslo gabumais, o kaip neprastas teniso žaidėjas, rengiantis garsius teniso turnyrus su ne mažiau garsiomis jų žaidėjų pavardėmis.

Žaisti teniso į Druskininkus atvyksta nemažai garsių šalies verslo magnatų, politikų, žurnalistų.
Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko vardo teniso turnyrai – vieni populiariausių šios sporto šakos turnyrų Lietuvoje.

Ar gali būti, jog pažintys teniso kortuose yra tas aitvaras, kuris leidžia laimėti ne vieną pelningą valstybės užsakymą?

Laimi milijoninius užsakymus

Būtent V. Marčiausko bendrovę, turinčią, viešai skelbiamais duomenimis, vos šešis darbuotojus, sėkmė lydi milijoninės vertės viešuosiuose pirkimuose, kurių užsakovai – Lietuvos Vyriausybės Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos ar joms pavaldžios institucijos bei valstybinės įmonės.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos informacijos, iš viso 2003-2016 m. UAB „Čitas“ laimėjo viešųjų pirkimų už 19,17 mln. eurų.

Dosniausia šiame pirkėjų sąraše – ministro Juozo Oleko vadovaujamai Krašto apsaugos ministerijai pavaldi Lietuvos kariuomenė, per 2003-2016 metus sudariusi sutarčių su UAB „Čitas“ už 11,53 mln. eurų.

Didžiausi pirkimai – 2015 m. laimėtas 3,98 mln. eurų vertės konkursas tiekti Lietuvos kariuomenei apatinius drabužius.

Taip pat - 2,38 mln. eurų vertės konkursas kojinėms ir pirštinėms Lietuvos kariuomenei tiekti 2016 m.

Ne ką mažiau dosniai šiai bendrovei yra ir Vidaus reikalų ministerija. Štai vien 2015 m., vadovaujant ministrui Sauliui Skverneliui, ministerijai pavaldus Policijos departamentas sudarė sutartį su UAB „Čitas“ už 3,33 mln. eurų.

Už šiuos pinigus buvo pirkta avalynė Lietuvos policijos pareigūnams.


Sekasi bendrovei „Čitas“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Čia V. Marčiausko bendrovė per trejus metus laimėjo sandorių už daugiau nei 3,72 mln. eurų: 2012 m. laimėtas konkursas už 1,77 mln. eurų, 2015 m. – už 696 tūkst. eurų, o šiemet – už 1,25 mln. eurų.

Už šiuos beveik 4 mln. eurų UAB „Čitas“ valstybinei įmonei tiekia verpalus.

Beje, Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras – taip pat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Jam yra pavykę laimėti Lietuvos kariuomenės skelbiamus konkursus audiniams ir jų gaminiams pirkti.

Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos kariuomenė su Valstybiniu mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru sudarę sutartį audiniams uniformoms už 520 tūkst. eurų. Sausį sudaryta sutartis audiniams uniformoms pirkti už 124,8 tūkst. eurų. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje – sutartis už 984,7 tūkst. eurų lauko uniformos komplektams pirkti.

Patys nei mezga, nei siuva

Grįžtant prie UAB „Čitas“, pati V. Marčiausko bendrovė – nei kojines mezga, nei apatines trumpikes siuva. Milijonus eurų jai suneša tarpininkavimo verslas.

2015 m. bendrovėje, viešai skelbiamais duomenimis, dirbo 4 darbuotojai.

2016 m. rugsėjo 6 d., „Sodros“ duomenimis, UAB „Čitas“ dirbo 6 apdraustieji.

Kaip skelbiama viešai, bendrovė užsiima didmenine prekyba tekstilės ir odos gaminiais bei audiniais, taip pat teikia subkontraktorių paslaugas.

Bendrovė didžiausias savo pajamas generuoja iš tarpininkavimo verslo: pigiau nuperka – brangiau parduoda.

Tuomet šešetui firmos darbuotojų belieka svarbiausia užduotis – rasti dosnų pirkėją, geriausia – valdiškais pinigais besitaškantį, kad milijonai eurų byrėtų į daugiabučio bute Lietuvos pakraštyje registruotos bendrovės sąskaitas.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų duomenų, pavyzdžiui, 2015 m. už daugiau nei 2,2 mln. eurų buvo pirkta įvairių kojinių ir pirštinių: kojinių – 424 tūkst. porų, pirštinių – 24 tūkst. porų.
Viešai skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja daugiau kaip 15 tūkst. karių, dar apie 2 tūkst. – savanorių.

Viena pora kojinių atsiėjo nuo 3,85 iki 8,40 euro. Jas Lietuvos kariuomenei, kaip matyti iš konkurso laimėtojo UAB „Čitas“ konkursui pateiktų dokumentų, pagamino Lietuvos bendrovė „Skinija“.
Kariuomenei parduodamų prekių bendrovė „Čitas“ pirko ir iš „Utenos trikotažo“, kitų įmonių.

Vienam kariui – 6 poros kojinių

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pateiktame komentare portalui DELFI dėl kojinių pirkimo ministerija pabrėžia, kad minėtas viešųjų pirkimų konkurso beveik pusei milijono porų kojinių pirkti sutartis yra preliminarioji. Šiuo atveju sutartis galioja ketverius metus.

„Be to pagal sutarties sąlygas, kariuomenė neįsipareigoja nupirkti viso sutartyje nurodyto kiekio kojinių. Šiais metais Lietuvos kariuomenė įsigijo gegužės mėnesį 39 tūkst. kojinių ir rugpjūčio mėnesį 69 tūkst. kojinių, iš kurių šiemet bus pristatyta kariuomenei 55 tūkst. kojinių, o likusios 14 tūkst. – 2017 m.”, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pateiktame atsakyme.

Pagal galiojančias normas kariams kiekvienais metais priklauso po tris poras dviejų rūšių kojinių (iš viso 6 poros), o greitojo reagavimo pajėgų kariams bei vykstantiems į tarptautines misijas kariams priklauso papildomai dvi poros dar vienos rūšies kojinių (iš viso 8 poros).

Kaip jau minėta, su portalu DELFI bendravęs ir tapatybės nenorėjęs viešai atskleisti verslininkas skundėsi itin sudėtingais ir specifiniais techniniais reikalavimais perkant apatinį trikotažą Lietuvos kariams. Jis stebėjosi, pavyzdžiui, reikalavimais trumpikėms, kurias vaizdingai pavadino kosminiais triusikais.

Į šiuos verslininko nusistebėjimus Krašto apsaugos ministerija atsakė taip: „Reikalavimai skirti užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenei būtų tiekiamos tik kokybiškos prekės. Pažymėtina, kad itin aukšti reikalavimai prekėms yra dėl Lietuvos kariuomenės vykdomos veiklos specifikos – perkamos prekės turi būti tinkamos naudoti tiek esant įprastoms, tiek ekstremaliomis sąlygomis“.

Ministerijos teigimu, visi tiekėjai turi teisę teikti pastabas tiek techninių specifikacijų svarstymo stadijoje, tiek konkurso procedūrų vykdymo metu.

„Tačiau Lietuvos kariuomenė labai retai sulaukia pagrįstų siūlymų dėl techninėse specifikacijose nurodytų prekių savybių“, – rašoma ministerijos komentare.

Pasiteiravus, kokiais principais remiantis formuluojami reikalavimai karių drabužiams, Krašto apsaugos ministerija teigė, kad tai daroma, siekiant užtikrinti gaminio funkcines savybes, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės turimą tokių prekių pirkimo patirtį, jų dėvėjimosi charakteristikas ir eksploataciją įvairiomis sąlygomis.

„Pažymėtina tai, kad Lietuvos kariuomenėje naudojamos prekės bet kuriuo metu turi būti tinkamos naudoti ekstremaliomis sąlygomis, joms keliami itin aukšti kokybės, patvarumo ir ergonomiškumo reikalavimai“, – pridedama ministerijos atsakyme.

Tikina su partijomis ryšių neturintis

Portalui DELFI susisiekus su UAB „Čitas“ akcininku ir vadovu Voldemaru Marčiausku, šis teigė, kad tikrasis bendrovės biuras yra įkurtas Vilniuje, o Druskininkuose tik registruota įmonė.

„Mūsų filialas ir sandėliai yra Vilniuje“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, bendrovė perka daug audinių iš Rytų (Azijos) ir parduoda Lietuvoje.

„Mes devyniolika metų užsiimame tik tekstile“, – kalbėjo verslininkas. Pasak jo, su tekstile jis pradėjo dirbti tik baigęs mokslus.

„Niekur kitur ir nedirbęs. Dirbau valdiškoje įmonėje, išėjau, susikūriau savo“, – kalbėjo jis.

Paklaustas dėl lietuviškų bendrovių („Skinija“, „Utenos trikotažas“), kurių gaminius Lietuvos kariuomenei tiekia bendrovė, V. Marčiauskas atsakė, kad su šiomis įmonėmis dirba jungtinės veiklos sutartimis.

„Bendros jungtinės veiklos sutartį pasirašėme, įdėjome į konkursą sutartį. Jie gamina, mes marketinginį darbą atliekame“, – kalbėjo pašnekovas.

Į klausimą, ar įmonės pagrindinės pajamos yra iš laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, V. Marčiauskas atsakė: „Ne. Mūsų pagrindinis pelnas – audinių pardavimas siuvykloms Lietuvoje“. Kokią dalį įmonės pajamų sudaro pajamos iš viešųjų pirkimų konkursų, įmonės vadovas negalėjo atsakyti. Pasak jo, tai priklauso nuo metų.

Registrų centro duomenimis, pernai UAB „Čitas“ pardavimo pajamos siekė 3,168 mln. eurų. Pardavimo savikaina 2,22 mln. eurų. 2014 m. atitinkamai 1,74 mln. eurų ir 1,3 mln. eurų. Primename, kad 2015 m. bendrovė laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 9 mln. eurų. Tiesa, dalis sutarčių – preliminarios.

Pastebėjus, kad kai kurių įmonių laimėtų viešųjų konkursų vertė ypač išaugo artėjant dabartinės valdžios kadencijos pabaigai (UAB „Čitas“ laimėtų didelės vertės konkursų vertė per metus (2014-2015 m.) išaugo daugiau nei 7 kartus, iki 9,27 mln. eurų.; į auksinių šakučių skandalą įsivėlusios UAB „Nota bene“ laimėtų konkursų vertė per metus (2014-2015 m.) išaugo daugiau nei 2 kartus, iki 14,28 mln. eurų), V. Marčiauskas teigė: „Galiu drąsiai teigti, kad mes neturime ryšiu nė su viena partija. Dirbome ir prie konservatorių, ir kitų. Nebendraujame su jokia partija ir neturime kontaktų, nei su kuo. Nebuvau partinis ir nebūsiu“.

Tiesa, internete Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje galima rasti informacijos, kad tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto rinkimų apygardoje kandidatų Savivaldybių tarybų rinkimuose sąrašo aukotojų sąraše yra ir Voldemaro Marčiausko pavardė. Pernai vasarį paaukota 1448 eurai.

Bylos teisme laimėti nesutrukdė

Lietuvos teismų priimtų teisės aktų paieškos sistemoje DELFI žurnalistai aptiko įdomų Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimą, kurio turinys atskleidžia apie bendrovės „Čitas“ veiklą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čitas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Trečiasis asmuo šioje byloje buvo Lietuvos kariuomenė.

Šiuo sprendimu buvo priimtas sprendimas dar 2008 m. kilusiame teisminiame ginče, kuriame Lietuvos kariuomenė bylinėjosi su uniformų tiekėja „Eisiga“.

Į teismą tuomet su civiliniu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos kariuomenė kreipėsi po to, kai nutraukė sutartį su uniformų tiekėja „Eisiga“.

Sutartis buvo nutraukta, kai buvo nustatyta, jog dalis iš bendrovės „Eisiga“ pateiktų uniformų neatitinka kokybės.

Būtent Lietuvos kariuomenės vadovybė, patikrinusi viešuosius pirkimus, pareiškė pretenziją kareiviškų uniformų tiekėjai – siuvimo bendrovei iš Šalčininkų rajono „Eisiga“ dėl pateiktų nekokybiškų uniformų.

Audinį bendrovei „Eisiga“, iš kurio buvo siuvamos uniformos Lietuvos kariuomenei, tiekė Druskininkuose registruota UAB „Čitas“.

Pralaimėjusi bylą ir netekusi pelningo užsakymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įpareigota atlyginti Lietuvos kariuomenės patirtą daugiau nei 230 tūkst. tuometinių litų žalą, 2013 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė „Eisiga“ į teismą regreso tvarka padavė UAB „Čitas“, trečiuoju asmeniu įtraukdama ir Lietuvos kariuomenę.

Pirmos instancijos Kauno apygardos teismo sprendimas 2014 m. liepos 16 d. ieškovui UAB „Eisiga“ nebuvo palankus. Teismas jų ieškinį dėl daugiau nei 400 tūkst. tuomet galiojusių litų patirto nuostolio atlyginimo atmetė.

Tačiau „Eisiga“ nepasidavė ir apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos priimtą sprendimą.

Skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čitas“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“ 124 830,54 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 124 830,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 175,78 bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nepatvirtintais duomenimis, šis sprendimas apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau byla dar neišnagrinėta.

„Eisiga“ nenorėjo DELFI plačiau komentuoti bylos detalių.

Sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kol vyko teisminiai ginčai ir bylinėjimaisi, ir ypač po 2014 m. priimto Kauno apygardos teismo sprendimo bendrovės „Čitas“ naudai, pastarajai bendrovei ėmė neįtikėtinai sektis Lietuvos kariuomenės viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos kariuomenė nematė pagrindo į konkursus neįsileisti jau kartą jos rangovams nekokybiškas prekes įbrukusių tiekėjų ir milijonai už trumpikes, pirštines ir kojines Lietuvos kareiviams plaukė iš tarpininkų į viešųjų pirkimų laimėtoją virtusios UAB „Čitas“ iš Druskininkų sąskaitas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (869)