Antradienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir kredito biuras „Creditinfo“ pristatė jų užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktus tyrimus.
Tyrimas parodė, kad nuomodami savo būstą kitiems asmenims mokėti mokesčius valstybei būtų linkę tik 9 proc. respondentų. 35 proc. nebuvo tikri dėl mokesčių mokėjimo, atsakydami, kad mokesčius mokėtų tikriausiai. Kiek didesnė dalis – 46 proc. laikosi priešingos nuomonės: 27 proc. tikriausiai nemokėtų mokesčių, 19 proc. – atsakė „tikrai ne“. Kas dešimtas nuomonės šiuo klausimu neturi.
Jeigu nuomotųsi butą patys, 38 proc. būtų svarbu, kad būsto šeimininkas mokėtų mokesčius valstybei: 9 proc. labai svarbu, 29 proc. greičiau svarbu. Beveik trims iš dešimties (28 proc.) būtų svarbu tik sutartis su šeimininku, daugiau nei trečdaliui mokesčiai nebūtų aktualus kriterijus renkantis būstą.
Trūksta skaidrumo
„Mūsų nuomone labai trūksta skaidrumo šioje rinkoje“, – sakė LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Jis pasakojo, kad nuomos rinka yra labai aktyvi – šiemet vien Vilniuje bus pastatyta 4 tūkst. būstų.
„Laikas apie tai kalbėti, nes pasiūla yra nenutrūkstama“, – kalbėjo LNTPA vadovas.
M. Statulevičius taip pat priminė, kad nemažai emigrantų perka būstą ir jį užšaldo.
„Dažniausiai tai yra nepasitikėjimo problema, kai būstą nuomoja tik giminaičiams“, – paaiškino jis.
LNTPA vadovas priminė, kad šiuo metu yra du būdai savo būstą nuomoti legaliai: verslo liudijimas arba metų pabaigoje sumokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis už iš šios veiklos gautas pajamas.
M. Statulevičius žurnalistams papasakojo apie kelis pasiūlymus, kurie galėtų sumažinti šešėlio mastą nuomos rinkoje.
„Pirmasis pasiūlymas – šešėlį mažinti „greičio matuoklio“ principu. Tai reikštų, kad talpinant skelbimą internete gyventojui būtų priminta apie mokesčių prievolę.
Antras pasiūlymas – per mėnesį nuo veiklos pradžios Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti apie savo veiklos pradžią. Tada metų pabaigoje jam būtų priminta apie mokesčių prievolę“, – sakė jis.
LNTPA vadovas pridūrė, kad, neoficialiais duomenimis, 80–85 proc. nuomos rinkos Lietuvoje yra šešėlyje.
Paklaustas, ar mažinant nelegalios nuomos mastą, augtų kainos, pašnekovas nurodė, kad, jo manymu, konkurencija turėtų sureguliuoti ir suvaldyti kainų didėjimą.
Užstatas svarbesnis
„Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 16 proc. respondentų nurodė, kad jiems nuomojant savo būstą nuomininko kredito istorija padėtų įsitikinti naujakurio reputacija ir mokumu. Pasitikėti nuomininku respondentams labiau padėtų tik sumokamas užstatas, kurį paminėjo 52 proc. apklaustųjų.
Be to, dauguma, arba 69 proc. respondentų, galėdami rinktis patikėti būsto raktus asmenims, turėjusiems pradelstų mokėjimų už kreditus ar įvairias kitas paslaugas, pirmenybę teiktų nuomininkui su „švaria“ kredito istorija.
„Kasmet prieš rugsėjį didėja poreikis, pasiūla netenkina paklausos, o tarp nuomotojų ir nuomininkų vis dar vyrauja paprotiniai santykiai“, – sakė kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Jis sakė, kad šiandien nuomotojai kur kas didesnį prioritetą teikia tam, kad nuomotojas susimokėtų iš anksto, to iš pradžių pakanka, bet vėliau vis tiek kyla problemų.
Todėl A. Bogdanovičius aukštesnės klasės būtų nuomotojams siūlė iš pretendentų nuomotis būstą dažniau prašyti pateikti kredito istorijos ataskaitą – ilgainiui ši praktika taptų įprasta ir žemesnės klasės būsto nuomotojams, o tai padėtų sukurti daugiau pasitikėjimo tarp nuomotojų ir nuomininkų.
DELFI jau rašė, kad Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas ketina kreiptis į Vyriausybę ir teikti įstatymų projektus, kuriais nekilnojamojo turto brokeriais galėtų dirbti tik šią veiklą vykdyti užsiregistravę asmenys ir jie turėtų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie savo sudarytas atstovavimo sutartis. Taip žadama mažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje.
M. Statulevičius sakė, kad palaiko G. Palucko pasiūlymus.
