Šiuo metu Lietuvos darbo birža yra gavusi 38 prašymus dėl leidimų dirbti išdavimo mūrininkams ir betonuotojams iš Nepalo.
Užsienio žiniasklaidoje rugpjūčio pabaigoje pasirodė žinia, kad Nepalo įdarbinimo užsienyje departamentui pavyko gauti Darbo ir užimtumo ministerijos patvirtinimą dėl planų Lietuvą paskelbti kaip galimą nepaliečių įsidarbinimo vietą.
Pranešime nurodoma, kad departamentas inicijavo procesą po to, kai darbuotojų paieškos agentūros pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad Lietuvos įmonėse yra 1 200 laisvų darbo vietų. Prieš priimdama sprendimą leisti Nepalo gyventojams vykti dirbti į Lietuvą šalies vyriausybė turi išanalizuoti šalies būklę, surinkti visus duomenis, susijusius su socialine, ekonomine ir politine padėtimi. Šiuo metu neapliečiams yra leista vykti dirbti į daugiau nei 100 šalių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais viena bendrovė yra pateikusi 38 prašymus dėl leidimų dirbti išdavimo mūrininkams ir betonuotojams iš Nepalo. Šiemet jau išduoti 4 leidimai dirbti Nepalo piliečiams, kurie yra laikinai atsiųsti dirbti į Lietuvą pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Nepalo įmonių.
Pernai Lietuvoje buvo įdarbinti trys asmenys iš Nepalo. Visi – restorano virėjais. 2014 m. Nepalo piliečiams išduoti 7 leidimai: 6 įdarbinti virėjais, vienas – grožio salono darbuotoju. 2013 m. nepaliečiams išduoti keturi leidimai dirbti: visi – restorano virėjais.
Pasaulio banko duomenimis, 2010-2011 m. 25 proc. šalies gyventojų gyveno už 1,12 euro (1,25 JAV dolerio) per dieną.
Nepalo valdžia yra nustačiusi, kad nuo šių metų vasario arbatos plantacijose dirbanties asmenims minimalus mėnesinis užmokestis yra apie 53 eurus (6375 Nepalo rupijos) arba minimalus dienos užmokestis apie 1,9 euro (228 Nepalo rupijos). Nuo šių metų liepos 16 d. minimalus uždarbis plantacijose ir arbatos perdirbimo įmonėse pakeliamas iki 59 eurų (7 075 Nepalo rupijos).
Kitose įmonėse dirbantiems gyventojams nuo vasario nustatytas 51,8 eurų (6 205 Nepalo rupijos) minimalus mėnesinis atlyginimas bei pragyvenimo priemoka, siekianti apie 29,1 euro (3 495 Nepalo rupijos).
Mato poreikį darbo išteklių registrui
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad apie statybų sektoriuje dirbančius nepaliečius jam neteko girdėti, tačiau pripažįsta, kad statybose dirbantiems verslininkams tenka pasukti galvą dėl darbuotojų.
„Prieš porą metų siūliau iniciatyvą, kad Lietuvoje būtų sukurtas darbo išteklių registras. Galime suskaičiuoti, kiek Lietuvai reikia piniginių vienetų, grynųjų pinigų, bet labai svarbu žinoti ir kiek valstybė turi žmogiškųjų išteklių ir kokių kvalifikacijų ir kompetencijų darbuotojų. Jei planuodami, pavyzdžiui, renovaciją, žinotume, kiek reikės tinkuotojų, mūrininkų, tai būtų kur kas lengviau planuoti ir valstybės investicijas bei tuo pačiu darbo birža galėtų planuoti imigrantų kvotas – kiek ir kokių specialistų į Lietuvą įsileisti“, - komentavo jis.
Pasak pašnekovo, kai kurios Europos valstybės kiekvienais metais susiplanuoja, kiek ir kokių specialistų įsileisti iš užsienio valstybių.
„Jei kalbėtume apie emigraciją ir paklaustumėte, kokių specialybių žmonių daugiausia išvyko, taip pat negalėtume pasakyti, nes darbo išteklių registras neegzistuoja. Praėjo dveji metai, bet tokio registro idėja taip ir liko neįgyvendinta“, - toliau tęsė D. Gedvilas.
Kalbėdamas apie specialistų trūkumą statybų sektoriuje pašnekovas teigė, kad čia irgi galima remtis tik neoficialiais duomenimis - iš pokalbių su statybų bendrovių atstovas.
„Teko girdėti, kad atvyksta iš Vietnamo žmonės padirbėti. Teko girdėti, kad atvyksta dirbti iš buvusios Sovietų Sąjungos pietinių valstybių, bet apie darbuotojus iš Nepalo dar neteko girdėti“, - pridėjo jis.
Didžiausia dalis – tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai
Lietuvos darbo birža skaičiuoja, kad pernai buvo gauta 7170 prašymų įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, išduota leidimų – 6873.
Lietuvoje leista dirbti darbuotojams iš 40 skirtingų valstybių. Didžiausia dalis – Ukrainos piliečiams (64 proc.). Baltarusiams – kas ketvirtas leidimas, Moldovos piliečiams – 4 proc., Rusijos – 2 proc.
Daugiausiai leidimų išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais (77 proc.). Toliau rikiuojasi tokios specialybės kaip tinkuotojai, apdailininkai, apšiltintojai, pastatų dažytojai (6 proc.) bei restorano virėjai, suvirintojai, mūrininkai, metalinių laivų korpusų surinkėjai (2 proc.).
Verslas negali plėstis
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad situacija transporto sektoriuje su darbo jėga yra liūdna.
„Su vairuotojais-ekspeditoriais turime didelių problemų: profesija sunki, darbas komandiruotėse verčia palikti šeimas. Vairuotojų-ekspeditorių šiuo metu niekas neruošia“, - kalbėjo pašnekovas.
E. Mikėnas priminė, kad Lietuvoje transporto sektorius itin svarbus šalies ekonomikai.
„Joje tiek dirba žmonių, kad iš tiesų vairuotojų trūksta. Mūsų skaičiavimais transporto sektoriuje dirba apie 150 tūkst. žmonių, o įdarbinimo iš trečiųjų šalių procedūros, lyginant su pagrindiniais mūsų konkurentais – lenkais, rumunais, latviais, estais, yra pačios sudėtingiausios“, - kalbėjo pašnekovas.
Kartu jis pateikė ir pavyzdį: Lenkijoje vairuotojas-ekspeditorius iš trečiųjų šalių įdarbinamas per dvi savaites, o Lietuvoje šis procesas gali užsitęsti iki keturių mėnesių.
„Kalbame su Vidaus reikalų ministerija ir tikimės, kad įtikinsime, kad mums kaip oras reikalinga įdarbinimo paspartinimo procedūra, - komentavo E. Mikėnas. - Lyg visos institucijos (ministerija, darbo birža, migracijos tarnyba) stengiasi padaryti kuo greičiau, bet mūsų dokumentai pasiklysta tarp institucijų. Vairuotojų-ekspeditorių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tai kodėl dar darbo birža turi svarstyti įmonės prašymą įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių 28 darbo dienas. Mums nesuprantama. Todėl mūsų ir yra siūlymas, kad būtų padarytas vieno langelio principas“.
Pasak pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje vairuotojams iš trečiųjų šalių yra išduota apie 5,5 tūkst. leidimų dirbti.
„Mes drąsiai įdarbintume dar 5 tūkst. vairuotojų. Įmonės ne tik negali plėtros daryti, bet net negali paleisti visų vilkikų, kuriuos turi. Vilkikai stovi, ypatingai vasaros laikotarpiu, kai žmonės atostogauja“, - pridėjo E. Mikėnas.
Pasiteiravus, iš kokių šalių Lietuva galėtų vilioti vairuotojus, „Linavos“ atstovas teigė, kad situacija Ukrainoje taikliai pasinaudojo Lenkija.
„Ukrainoje sunki situacija ir ukrainiečiai mielai važiuoja. Kadangi darbuotojas, radęs darbdavį Lietuvoje, negali laukti trijų ar keturių mėnesių, važiuoja į Lenkiją dirbti ir taip mes prarandame konkurencingumą, - tęsė pašnekovas. - Ukraina, Baltarusija, Rusija, Moldova būtų mums didžiulė parama darbo jėga“.
Nori ukrainiečių ir baltarusių
Darbuotojų trūkumą taip pat jau jaučia ir Lietuvos viešbučiai ir restoranai.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad darbuotojų trūkumo šioje sferoje paneigti nebeįmanoma.
„Paskutinė narių apklausa rodo, kad šią minutę galėtume priimti 65 virėjus“, - kalbėjo pašnekovė.
E. Šiškauskienė teigė, kad asociacija jau buvo susitikusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, planuojamas susitikimas su Migracijos tarnyba.
„Mes konkrečiai norime darbuotojų atsivežti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Tokia mintis kilo po ukrainiečių vizito ir jie siūlo savo žmones. Kalbant apie ukrainiečius ir baltarusius, jiems dirbant nėra tokio kalbos barjero. Kitas dalykas būtų kambarinės ir virėjai, kur kalbos tiek daug nereikia. Padavėjų, aišku, jau nepaimsime“, - komentavo pašnekovė.
Pasak jos, su valdžios institucijomis jau pradėtos diskusijos dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo termino sutrumpinimo.
„Problema yra labai gili ir nenauja. Dabar jau pasiekė tokį mastą, kad reikia drastiškų sprendimų“, - pridėjo E. Šiškauskienė.
Trečiųjų šalių piliečio įdarbinimo tvarka
Įmonei, norint įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, reikia kreiptis į teritorinę darbo biržą ir registruoti laisvą darbo vietą. Darbo birža apie laisvą darbo vietą informaciją skelbia viešai mažiausiai mėnesį. Jei užsienietį ketinama įdarbinti pagal trūkstamą Lietuvoje profesiją, laisvos darbo vietos skelbimas publikuojamas 1 savaitę.
Jei per šį laikotarpį tinkamas kandidatas nerandamas tarp Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečių, tada darbdavys gali teritorinei darbo biržai pateikti dokumentus Leidimo dirbti Lietuvoje užsieniečiui išdavimui.
Užsieniečiams iš trečiųjų šalių gali būti išduotas vienas iš trijų darbo biržos dokumentų: leidimas dirbti, sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams arba sprendimas dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams. Užsienietis, turėdamas leidimą dirbti, negali dirbti pas kitą darbdavį nei nurodyta leidime.
