Ekonomistai laikosi nuomonės, kad „Brexit“ referendumo padariniai turi daugiau politinę, o ne ekonominę įtaką euro zonai. Tikimasi, kad JAV prezidento rinkimuose staigmenos nebus ir Hillary Clinton bus išrinkta šalies prezidente. Vis akivaizdžiau, kad Federalinis rezervų bankas (FED) dar šiais metais vieną kartą didins bazinę palūkanų normą, o Europos centrinis bankas (ECB) rudenį sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apribojimus, bet indėlių palūkanų normos daugiau nebeleis žemyn. Baltijos šalių ekonomika kol kas auga lėčiau, negu tikėtasi, bet laukiama jos plėtros paspartėjimo 2017 metais.

Euro zonos ekonomika šiemet augs 0,1 proc. lėčiau negu praėjusiais metais

Euro zonos ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o tai yra 0,1 proc. punktu mažiau negu praėjusiais metais ir 0,3 proc. punktu mažiau, negu prognozuota gegužę. Nedarbo mažėjimas, vartojimo augimas, investicijų nors ir nedidelis augimas suteikia optimizmo, kad euro zonos ūkio plėtra atlaikys ekonominius „Brexit“ padarinius.

Tiesa, politiniai referendumo padariniai prognozuojami sunkiau ir jie gali iš vidaus kenkti devyniolikos Europos Sąjungos šalių vystymuisi. Tikėtina, kad ECB šį rudenį pakoreguos išplėstinę turto pirkimo programą, kad galėtų pratęsti tokio pat masto pirkimą iki 2017 metų rugsėjo. ECB veikiausiai nebesiryš mažinti komercinių bankų centriniame banke laikomų indėlių palūkanų normos. Apskritai ekonomikos skatinimas pinigų politikos priemonėmis vis mažiau veiksmingas, todėl gali būti bandoma atveržti dabar griežtai įtemptus viešųjų finansų diržus.

„Brexit“ lėtins Jungtinės Karalystės ekonomikos plėtrą ir kitais metais

Pasak SEB grupės analitikų, Jungtinė Karalystė inicijuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį 2017 metų pradžioje. Sunku įsivaizduoti, kad galutinai šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos anksčiau negu vyks rinkimai į Europos Parlamentą 2019 metų gegužę.

Tikimasi, kad derybose vyraus konstruktyvios nuotaikos, nes abi derybų šalys yra pernelyg priklausomos viena nuo kitos. Pastaruoju metu vis daugiau požymių, kad Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos tolesnis bendradarbiavimas gali būti šveicariško modelio, suteikiančio didesnę laisvę sprendžiant imigracijos klausimus, o ne norvegiško, kai tektų laikytis Europos Sąjungos bendrosios imigracijos politikos. Jungtinės Karalystės ekonomika šių metų antrą pusmetį stagnuos, o 2017 metais laukiama tik 0,9 proc. ūkio plėtros, kuri bus dvigubai lėtesnė negu euro zonoje. Anglijos centrinis bankas dar šiais metais turėtų sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 0,25 iki 0,05 procento.

FED dar šiais metais pakels bazinę palūkanų normą

JAV ekonomikos plėtra 2017 metais paspartės iki 2,4 proc., palyginti su prognozuojamu 1,6 proc. augimu šiais metais. Šalyje nedarbas artėja prie istoriškai labai žemo lygmens. Vis daugiau požymių, kad įsibėgėjantis darbo užmokesčio augimas turėtų skatinti bazinės infliacijos spartėjimą. JAV ekonomika artėja prie FED iškeltų darbo rinkos ir infliacijos tikslų, todėl esant dabartinei padėčiai bazinės palūkanų normos kėlimas dar šiais metais yra beveik neišvengiamas.

Tikėtina, kad 2017 metais palūkanų norma bus padidinta bent du kartus taip stengiantis išvengti ekonomikos perkaitimo galimybės ir prailginti ekonomikos augimo ciklą. Euras JAV dolerio atžvilgiu, matyt, per ateinantį pusmetį susilpnės, bet vėliau jo kursas turėtų priartėti prie 1,15 JAV dolerio už 1 eurą. SEB analitikai Donaldo Trampo (Donald Trump) galimybę laimėti Prezidento rinkimuose vertina tik 15 proc. ir mano, kad tikėtina H. Klinton pergalė neturės didesnės įtakos JAV ekonomikos krypčiai.

Rusijos ekonomiką skatina nuo metų pradžios pabrangusi nafta

Rusijos ekonomika lipa iš užsitęsusios recesijos ir jau du ketvirčius iš eilės plėtros pokytis yra teigiamas. Tikėtina, kad 2017 metais šalies BVP padidės 1 proc. po 0,4 proc. kritimo šiais metais. Rusiją gelbėja nuo metų pradžios paaugusi naftos kaina ir stipresnis Rusijos rublis, lėtinantis infliaciją ir stabdantis namų ūkių perkamosios galios mažėjimą. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2017 metais sieks 55 JAV dolerius už barelį.

Kol kas šių metų naftos kainos vidurkis yra 43,5 JAV dolerio už barelį. Visgi grėsmių naftos kainos augimui, tokių kaip vėl didėjanti naftos gavyba JAV, augantis naftos gavybos bendrovių veiklos efektyvumas ar alternatyvių energijos išteklių plėtra, yra išties nemažai.

Baltijos šalių ekonomikų augimas 2016 metais lėtesnis, negu tikėtasi anksčiau

„Lėtesnis negu tikėtasi Baltijos šalių ekonomikos augimas pirmą pusmetį privertė sumažinti visų trijų šalių šių metų ūkio plėtros prognozę. Tikimės, kad dėl didesnio statybų sektoriaus indėlio į ekonomiką ir nesant didesnių negu dabar laukiame „Brexit“ referendumo padarinių euro zonos ekonomikai Baltijos šalių ūkis 2017 metais augs sparčiau negu šiemet,“ – sako SEB banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.