Tai - kurortų kasdienybė kiekvieną vasarą, kai prekiauti maistu, gaiviaisiais gėrimais, ledais, smulkiems atrakcionams, pavyzdžiui, tirams, žaidimų automatams, prižiūrėti prireikia gausybės darbuotojų. Vis dėlto tų nepilnamečių tėvai dažniausiai yra linkę apginti darbdavius - esą tegul vaikas mokosi uždirbti pinigus ir pajusti jų vertę.
Paprastai verslininkai įdarbinti nepilnamečius vengia dėl daugybės apribojimų - jaunuoliai gali dirbti tik nustatytą skaičių valandų, negali dirbti po 22 valandos, atsižvelgiant į amžių, skiriasi ir leidžiamas darbo krūvis.
Tačiau patys nepilnamečiai vasarą ieško įvairiausių darbų, kad galėtų užsidirbti savų pinigų. Bandydami įsidarbinti jie sutinka dirbti ir jiems nepalankiomis sąlygomis, nes nežino, o gal bijo kalbėti apie savo, kaip darbuotojų, teises.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad nepilnamečius įdarbinti galima tik nepažeidžiant visų apribojimų. Inspektorių atliekami patikrinimai rodo, kad dažnai nepilnamečiai, kurie dirba po 22 valandos, būna išmokyti tikrintojams sakyti, kad darbą pradėjo gerokai popiet, kad laukia kolegų, kurie turi juos pakeisti, kad tvarkosi darbo vietą...
Dėl to vasaros vakarais kurortuose reidus atliekantys inspektoriai turi numatę laiką, kada pradėti patikrinimą, kad aukščiau išvardinti pasiteisinimai jau būtų abejotini. Vis dėlto žurnalistams teko patiems įsitikinti - net ir 23 valandą ar vidurnaktį nepilnamečiai vis dar būna darbo vietose.
Perspėjo „informatoriai“
„Jau turi aštuoniolika metų? Neturi? Staigiai užsidaryk, tikrina!“ – Šventojoje praėjusį savaitgalį galimai nelegaliai dirbančius paauglius bandė perspėti keli jų bendraamžiai, pastebėję vaikštančius inspektorius.
„Informatoriai“ juos sekiojo kone viso patikrinimo metu – neva eidami pro šalį sustodavo, stebėjo, ką tikrintojai daro, klausėsi, ką kalba, ir kažkam nuolat rašė žinutes telefonu.
Vis dėlto jų pastangos suveikė tik keliose vietose, o likusieji prekybos taškai, kur dirbo iš pažiūros nepilnamečiai darbuotojai, buvo patikrinti. Inspektorių sulaukė 13 objektų – tirai, greitojo maisto kioskai, blyninės ir kt. Dešimtyje iš jų jau gerokai po 22 valandos buvo rasta nepilnamečių darbuotojų.
„Reido metu apie patikrinimą daliai objektų buvo pranešta, buvo ir užsidariusių, tad galima įtarti, kad ten buvo pažeidimų. Tik vienoje vietoje buvo darbo grafikas. Turime įtarimų, kad darbuotojai iš anksto tiksliai nežino, kada jiems reikės į darbą. Viena nepilnametė sakė, kad grafiką paskutinį kartą matė prieš dvi savaites“, – po reido pasakojo VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.
Pasak jo, peržiūrėjus visą surinktą medžiagą, bus sprendžiama dėl baudų įmonių vadovams, kurie turėjo užtikrinti reikiamas darbo sąlygas. Galima bauda už darbo grafikų nebuvimą, nepilnamečių darbą po 22 val. – nuo 144 iki 1 448 eurų.
V. Ročio teigimu, jei darbdaviai laikosi įstatymo, nepilnamečiams užtikrinamos socialinės garantijos, o jei aštuoniolikos dar nesulaukusiems darbuotojams po 22 valandos nutiktų kokia nelaimė, kiltų daug problemų.
VDI atstovas pastebėjo, kad situacija Šventojoje kiek panaši į Palangos. Pastarajame kurorte prieš porą savaičių vykdyto patikrinimo metu pažeidimų užfiksuota maždaug 11 objektų, kuriuose buvo rasta ir nepilnamečių, ir nelegalių darbuotojų. Tai, pasak pašnekovo, – vienas rimčiausių nusižengimų.
Šventojoje taip pat buvo aptikti du galimai nelegaliai dirbantys asmenys. Bauda už kiekvieną „nelegalą“ – nuo 868 iki 2 896 eurų.
V. Ročys pabrėžė, kad artimiausiu metu bus rengiami pakartotiniai inspektorių vizitai, kurių metu bus tikrinama, ar savaitgalį nustatyti pažeidimai buvo ištaisyti.
„Vertinga patirtis“
Dalis vasaromis uždarbiaujančių moksleivių tėvų nesupranta tokio griežtumo – esą tegul vaikai dirba, jei tik norisi. „Vakarų ekspreso“ kalbintas klaipėdietis Darius, kurio dar penkiolikmetis sūnus vasarą įsidarbino kavinėje ir darbą pradėdavo tik vėlai vakare, teigė, kad tokį atžalos pasirinkimą palaikė.
„Vienoje kavinėje sūnus pradėjo dirbti pernai, kai jam buvo penkiolika. Su žmona tam neprieštaravome, nes paaugliui reikėjo pinigų, o mūsų požiūris buvo toks, kad vaikai turi suprasti, kaip uždirbami pinigai, koks jų skonis ir vertė. Darbdaviai ir mus, ir sūnų perspėjo, kad nebus lengva, ir tikrai nebuvo lengva – darbą savaitgaliais iš esmės sūnus pradėdavo apie dešimtą vakaro, o dirbdavo ir iki trečios ar penktos ryto.
Iš pradžių jis labai pavargdavo, grįžęs ilgai miegodavo, iki pat popietės, o vakare vėl eidavo į darbą. Toje pačioje vietoje jis dirbo ir šiemet.
Gal viską kiek apkartino tai, kad jau prieš išeidamas iš darbo jis sužinojo, kad kitoje vietoje už tokį patį darbą mokėjo didesnį atlyginimą. Tačiau kaip tėvas manau, kad, nepaisant piniginių dalykų, tai buvo vertinga patirtis“, – pasakojo Darius.
Jo nuomone, galiojantys apribojimai yra prasilenkiantys su logika ir juos reikėtų keisti.
Nepamiršti savanorystės
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, paklaustas, kokia yra tėvų organizacijos nuomonė, sakė, kad forumas nepilnamečių darbo aplinkybių neanalizuoja, dėl patarimų šia tema nesikreipia ir tėvai. Tačiau, asmenine pašnekovo nuomone, nereikia drausti vaikams dirbti, tik reikia atsižvelgti į visas aplinkybes.
„Turime pavyzdžių, kaip elgiasi sąmoningi ir nesąmoningi tėvai. Kalbant apie sąmoningus tėvus, kai kuriais atvejais darbas vėlyvu paros metu nėra tragedija. Tarkime, šienapjūtė ar derliaus ėmimas, nes delsti negalima. Natūralu, kad dirba visi, net ir paaugliai. Galime pažiūrėti ir į šimtmečių istoriją, kai vaikai piemenukai naktigonėje buvo. Ant vieno kurpalio viską užmauti būtų sudėtinga“, – pavyzdžiais dalinosi A. Murauskas.
Vis dėlto šiais laikais, jo nuomone, viskas turi būti daroma atsižvelgiant į laiką, vietą, aplinkybes.
„Kalbant apskritai, reikėtų nepilnamečiams vengti ne tik darbo, bet ir buvimo viešose vietose vėlyvu paros metu. Vaikams pirmiausia reikia užtikrinti saugumą ir jų sveikatai saugią aplinką. Vaikai turėtų laikytis dienos režimo ir laiku eiti miegoti, kad neprarastų jėgų ir galėtų ryte atsikelti žvalūs. Jei jie po 22 valandos dar yra darbo vietoje, namo grįš turbūt apie 23-24 valandą, miegoti eis dar vėliau, tai apie kėlimąsi normaliu laiku, 6-7 valandą ryto, smegenų poilsį net ir kalbos negali būti“, – samprotavo A. Murauskas.
Jaunimas, pašnekovo nuomone, apskritai eikvoja savo sveikatą skolindamasis ją iš ateities, o pervargę vaikai darosi pažeidžiami, jų būsena tampa nestabili, jie net gali būti agresyvūs. Vis dėlto A. Murauskas sakė, kad palaiko aktyvios veiklos kupinas vasaros atostogas, įskaitant ir įsitraukimą į darbo rinką.
„Tai gali būti ir ūkininkavimas, ir paslaugų sfera, ir savanorystė. Nebūtinai verta ieškoti tik apmokamos darbo vietos – savanoriaudami vaikai gali pasisemti gyvenimiškos patirties, kurios neperduoda ugdymo programos. Vasarą vaikai taip pat turi sąlygas „prisimatuoti“ būsimą profesiją, jie turi puikią progą pabandyti įvairias profesijas, suprasti, ką ir kodėl turėtų mokytis“, – išeitį matė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas.
Jis teigė nemanantis, kad šiuo metu galiojantys darbo laiko, krūvio apribojimai nepilnamečiams darbuotojams prieštarauja logikai ar kitaip yra nepriimtini. Esą jie tik tausoja jaunų žmonių sveikatą.
Tėvai pažeidžia vaikų teises?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone, tėvų sutikimas leisti dirbti jų vaikams, sulaukusiems 16 metų, naktimis yra prieštaraujantis teisės normoms, todėl toks jis turėtų būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu.
„Po 22 valandos darbo vietoje radus dirbančių nepilnamečių asmenų, darbdaviams turėtų kilti atsakomybė už darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o tėvams, davusiems tokį sutikimą, galėtų būti taikoma atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokiu būdu tėvai neužkirto kelio neatitinkančiai vaiko geriausių interesų veiklai, o priešingai – skatino tokį darbą, išreikšdami valią sutikimu“, – komentavo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Pasak jos, nepilnamečių asmenų darbas ugdo juos kaip asmenybes, užima, įtraukia į socializacijos procesą, skatina siekti pagal galimybes bent iš dalies finansinės nepriklausomybės, sulaukus pilnametystės padeda jiems lengviau įsilieti į darbo rinką ir pan.
„Tačiau darbas turi atitikti amžių, brandą bei sveikatą, būti suderinamas su kita nepilnamečio ugdomąja veikla bei nepakenkti mokymuisi, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai. Taigi pats nepilnamečių vaikų darbas vasaros atostogų metu vertintinas teigiamai. O nepilnamečių darbas teisės aktų draudžiamomis sąlygomis pažeidžia nepilnamečių teises ir geriausius interesus bei gali daryti žalą vaiko fizinei ir (ar) protinei raidai“, – teigė A. Jakavonienė.
Ji pabrėžė, kad suprantamas tėvų siekis, kad jų vaikai kuo anksčiau įsisąmonintų darbo prasmę ir vertę, t. y. suvoktų, kaip uždirbami pinigai, taip pat profesijos įgijimo poreikį, tačiau ugdant šias savybes būtina nepamiršti, jog tokio ugdymo pasekmes reikia vertinti vaiko fizinės ir psichinės raidos interesų požiūriu.
„Tarnybos nuomone, norimus tikslus galima pasiekti teisėtais būdais, t. y. vaikui dirbant leidžiamu laiku ir tvarka, nesiimant kraštutinių priemonių – leisti vaikui dirbti naktimis. Kaip minėta, tokie tėvų veiksmai gali būti vertinami kaip neatitinkantys vaiko geriausių interesų bei pažeidžiantys jo teises“, – sakė tarnybos vadovė.
Pasak jos, jei būtų rengiami kokie nors nepilnamečių įdarbinimo bei darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, tarnyba juos įvertintų nepilnamečių interesų atžvilgiu.
INFORMACIJA
Teisės aktai numato, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki 16 metų privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki 18 metų – ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos. Asmenims nuo 16 iki 18 metų galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę.
